Ar žinojote, kad pasaulyje egzistuoja toks dalykas kaip kriptomenas? Tiesą sakant, mikroschemos svilti galvoje ima jau skaitant straipsnius apie kriptovaliutas, o kriptomenas yra šis bei tas sudėtingesnio.
„Kryptos“, išvertus iš graikų kalbos, reiškia „paslėptas“, „slaptas“. Taigi peršasi išvada, kad kriptomenas yra paslėptas menas, jeigu kalbėtume tik apie semantiką.
Iš tiesų kriptomenas yra glaudžiai susijęs su kriptovaliutomis (pavyzdžiui, bitkoinais) ir terminu „blokų grandinė“ (angl. blockhain). Trumpai tariant, kriptomenas yra skaitmeninis meno kūrinys, susietas su NFT (non-fungible tokens, liet. – nepakeičiami žetonai). NFT yra tarsi sertifikatas, patvirtinantis, kad vienas ar kitas skaitmeninis daiktas priklauso konkrečiai jums.
Įdomu tai, kad mes jau turime ir šio meno atstovų – Švedijoje gyvena ir kriptomeną kuria dr. Vygandas Šimbelis, kurio pseudonimas Das Vegas. Deja, kol kas jo dar nepakalbinome, tačiau pažadame tai padaryti artimiausioje ateityje.
Kodėl apie šį meną prakalbome? Ogi todėl, kad neseniai pasaulį apskriejo žinutė apie Argentinos menininką Leandro Granato, kuris tiesiogine prasme susprogdino penkis savo darbus, taip paversdamas juos kriptomenu.
Akimirkas, kaip renka drobių liekanas, menininkas įamžino ir kiekvienam pirkėjui, skaitmeninėje erdvėje įsigijusiam jo darbą, perduoda kaip patikimą fizinio meno kūrinio sunaikinimo įrodymą.
Toje žinutėje sudomino ne pats sprogdinimo faktas. Ir net ne drobės virsmas kriptomenu, o pati kūrinio atlikimo technika. Pasirodo, L.Granato tapo neįprastai – jis pro nosį įtraukia dažus ir purškia juos ant drobės per ašarų latakus.
Kitaip tariant, tai menas pro ašaras, perfrazuojant seną gerą posakį apie juoką. Mes, lietuviai, mėgstame paverkti (dažnai ir dėl visko), tad ši neįprasta tapybos technika mums labai artima. Net truputį gaila, kad šią įdomią techniką išrado ne lietuvis, o argentinietis.
Ką įdomesnio esame sugalvoję mes, lietuviai? Būtume labai dėkingi, jeigu suteiktumėte mums informacijos apie neįtikėtinas kūrinių atlikimo technikas sumaniusius tautiečius. O kol kas pristatome šio numerio herojus.
Visiškas atvirumas – kertinis performansų kūrėjos Monikos Dirsytės kūrybos bruožas. Jis paviršutiniškumo pertekusiame pasaulyje tampa galingu ginklu, teigia menininkė ir priduria, kad laikai, kai performanse buvo naudojami užtaisyti tikri ginklai, jau – praeityje. „Ne visi performanso menininkai siekia šokiruoti. Tai tikrai ne mano tikslas. Man atrodo, kad šokiravimas yra praeities dalykas ir šiandien tuo nelabai ką nustebinsi. Juolab kad pats performansas kinta ir nėra toks, koks buvo 7-ajame dešimtmetyje, kai jis atsirado ir suklestėjo“, – sako ji.
Grupės „Keymono“ nariai Daiva Starinskaitė ir Alvydas Mačiulskas, kalbėdami su mūsų bendraautore Toma Vidugiryte, pasidžiaugė, kad kurdami naują albumą iš naujo atrado lietuvių kalbą ir unikalias tradicijas. „Kai pamatai pasaulio dydį, tada galvoji – o kas aš? Jeigu bandysiu būti kaip pasaulis, paskęsiu visai. Tada, nori ar nenori, tyrinėji save, bandai suprasti, ieškai unikalumo ir pradedi jį vertinti“, – sako A.Mačiulskas.
Šiame numeryje aptariame ne tik naujausius muzikos albumus, knygas ir spektaklius, bet ir filmus, taip pat pristatome naujausias parodas. Gero skaitymo ir iki susitikimo lapkritį!
Jūsų „370“