Daugumai mūsų platumų gyventojų lapkritis nemėgstamiausias mėnuo buvo dar iki pandemijos. Kam gali patikti vis dažniau ir įkyriau merkiantis lietus, cepelininis dangus, iš ryškių spalvų į chaki persidažęs kraštovaizdis, peršalimo ligos ir panašūs vėlyvojo rudens atributai. Dar pridėkime koronaviruso pandemiją su ja susijusiais ribojimais, bauginančiais susirgimo atvejų ir mirčių skaičiais bei kitomis „gėrybėmis“.
O dar tas laiko sukinėjimas, kuris gali džiuginti nebent su besileidžiančia saule miegoti einančius ir dėl sunaudojamos elektros energijos išlaidų nesukančius vyturius (žinoma, čia ne apie paukščius kalbame) bei kitus skraiduolius (turime galvoje tautiečius, kurie su žąsimis išskrenda žiemoti į šiltuosius kraštus).
Kad lapkritis likusiųjų Lietuvoje nedžiugina net ir su dviem papildomais iš eilės laisvadieniais – per menkai pasakyta. Visi puikiai žinome, kad egzistuoja netgi tokia sezoninė depresija, kurią mes dažnai ir vadiname rudenine.
Ką gi šiuo klausimu sako visagalis gūglas? Bingo – kad ji kur kas dažnesnė žmonėms, gyvenantiems toliau nuo pusiaujo ir yra susijusi su saulės šviesos kiekio pokyčiais, ir taip buvo galima nuspėti.
Gūgliname jos požymius: irzlumas, nuovargis, padidėjęs apetitas (ypač norisi angliavandenių), bendravimo su kitais žmonėmis problemos… Bingo! Tai štai kodėl pastaruoju metu ypač nesusišneka mūsų šalies galvos, skiepų šalininkai su antivakseriais, elitas su apačiomis – mums visiems rudeninė depresija! OK, juokaujame, kad ir su ašara akyje, kaip ir priklauso savižudybėmis garsėjančios ir saulę retai matančios šalies atstovams.
Nors statistika rodo, kad savižudybių skaičius Lietuvoje kasmet apskritai mažėja, tačiau vis tiek išlaikome lyderystę šioje srityje tiek Europoje, tiek pasaulyje. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Lietuvoje užregistruoti 607 nusižudę žmonės. Tai daugiau nei pusė Nacionalinio operos ir baleto teatro Didžiosios salės (ji talpina apie 1 000 žiūrovų)!
Beje, kiek teko domėtis, pandemija šios statistikos labai nesugadino nei gerąja, nei blogąja prasme – karantininiai 2020 m. nebuvo išskirtiniai, palyginti kad ir su 2019 m. Tačiau specialistai pastebi, kad pandemija ypač veikia jaunus žmones.
Pacituosime lrt.lt svetainės straipsnį: „Pernai „Planet Youth“ atliktas tyrimas, per kurį buvo apklausta daugiau nei 80 proc. Vilniaus miesto dešimtokų, parodė, kad apie 40 proc. apklaustųjų yra galvoję apie savižudybę, o apie 20 proc. jų rimtai apie tokį poelgį svarsto.“ Sutikite, tai nenormalu net ir įvertinus pandemijos faktorių.
Esant tokiai situacijai, galime ir toliau kaltinti geografinę padėtį, uždarą lietuvišką būdą, okupaciją, bet tai nepaneigia fakto, kad vis dar per mažai skiriame dėmesio savo psichikos sveikatai, nors kreiptis pagalbos tikrai yra į ką – emocine sveikata besirūpinančių organizacijų ir specialistų jau turime pakankamai.
Menas, ypač audiovizualinis, taip pat turi gydomųjų galių. Šiame numeryje kaip tik pristatome projektą „Projekcijos“ – pokalbių apie kiną ir emocinę sveikatą ciklą, kviečiantį pažiūrėti dėmesio vertų filmų ir aptarti juos su psichikos sveikatos specialistais.
Apie psichikos sveikatos problemas užsimenama ir „Scanoramoje“ pristatytame filme „Bėgikės“ (vienas iš herojų – Vytas – serga bipoliniu sutrikimu), apie kurį pasišnekėjome su jo autoriumi, režisieriumi Andriumi Blaževičiumi. „Toks pasirinkimas man buvo patogiausias kalbėti apie kitas temas. Pats gyvenime esu su kažkuo panašaus susidūręs ir todėl galėjau suprasti, kas tai per velnias ir kaip tu keistai jautiesi. Tu pats nesi labai adekvatus. Tau tada gali vaidentis ir šunys, ir kareiviai. Atkreipi dėmesį į dalykus, kurių kitomis aplinkybėmis nepamatytum“, – sako režisierius.
Taip pat šiame numeryje rasite pokalbius su grupės „Garbanotas“ nariais ir erotinio meno erdvės „Galerija 11“ įkūrėjais – Sauliumi Kreišmonu ir jo dukra Gabriele.
Aptarėme ne tik naujausius muzikos albumus, knygas ir spektaklius, bet ir filmus, pristatome naujausias parodas. Gero skaitymo ir iki susitikimo gruodį!
Jūsų 370