„Laisvė yra laisvė sakyti, kad du plius du yra keturi. Jei tai pripažįstama, visa kita aišku savaime“, – tie, kurie skaitė George‘o Orwello kūrinį „1984“ (vertė Virgilijus Čepliejus), šių eilučių, kurias distopinio romano pagrindinis herojus Vinstonas Smitas užsirašė savo dienoraštyje, turėjo nepamiršti.
Ukrainą agresyviai užpuolusioje rusijoje (leisime ir toliau sau rašyti šios šalies pavadinimą ne pagal taisykles) du plius du yra kas tik nori, bet ne keturi. Propagandos malūno girnos mala be perstojo, o jas įgarsinančių lūpų savininkai paprastą aritmetinį veiksmą pavertė lygtimi su daug nežinomųjų, todėl ir patys nuolat painiojasi savo meluose. Liūdniausia, kad šios melo upės vis dar teka ne tik į rusijos, bet ir mūsų šalies piliečių ausis, nepaisant to, kad daugelis rusiškų TV kanalų tapo neprieinami. Interneto neuždarysi – tokiu atveju patys taptume panašūs į rusiją, kur net feisbukas pripažintas ekstremistine platforma. Nepaisant to, rusai mielai naudojasi feisbuku ir padeda savo propagandininkams plauti smegenis, platindami jų „kūrybą“ po visą pasaulį. Ir toji „kūryba“ apima ne tik karą, bet ir gyvenimo vertybes.
Turbūt kiekvieno giminėje yra žmogus, kuriam tos rusiško pasaulio „vertybės“ yra nesvetimos. Pavyzdžiui, noras paauklėti žmoną kumščiais ar LGBT bendruomenės narių vadinimas ligoniais. Šitie dėdės ir tetos neretai yra varomoji rusų propagandininkų jėga. Tokiems net atlygio nereikia mokėti – jie su malonumu kariauja internete už „normalias šeimas“, o išjungę feisbuką aiškinasi santykius kumščiais arba eina į kairę.
Grįžkime prie G.Orwello. „Jie nesukils, kol nepasidarys sąmoningi, bet sąmoningi jie gali pasidaryti tik tada, kai sukils“, – dar viena Vinstono Smito mintis iš dienoraščio, kuri mums primena, kad nekovodamas už savo teises gyvensi primato, o ne žmogaus gyvenimą. Ir nesvarbu, kokios tai teisės, – į savo laisvę, kalbą, istoriją, padorią pensiją ar mylėti tos pačios lyties asmenis.
Apie sąmoningumą interviu kalba ir vienas mūsų šio numerio herojų – aktorius, dainininkas, muzikos autorius Dominykas Vaitiekūnas, kuris nepabijojo atsiskleisti visuomenei, kad yra homoseksualus ir už savo teises kovoja net scenoje. „Manau, kad LGBT yra labai svarbi tema, nes esame įstrigę tokioje situacijoje, kai žmonės, kurie supranta situaciją, jau pradeda pavargti nuo šios temos. Pavyzdžiui, aš irgi norėčiau, kad apie tai jau nebebūtų kalbama, bet mūsų tiek visuomenės supratimas, tiek įstatymai, tiek emocinė aplinka yra nedraugiška LGBT žmonėms. Mes vis dar turime daugybę įstatymų nuostatų, kurios yra paremtos, mano galva, žalingais įsitikinimais, demonizuojančiais LGBT žmonių gyvenimą“, – sako jis.
Debiuto rubrikoje – rašytoja Ieva Toleikytė, kurią galima drąsiai vadinti profesionalia ir sėkmės lydima debiutante: dar 2009 m. ji laimėjo Lietuvos rašytojų sąjungos organizuojamą Pirmosios knygos konkursą su apsakymų rinkiniu „Garstyčių namas“ (įvertintą Kazimiero Barėno premija), vėliau į lietuvių kalbą ėmė versti danų grožinę literatūrą, 2019 m. išleido poezijos knygą „Raudonas slidus rūmas“ (laimėjusią Jaunojo jotvingio, Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus premijas), o greitai pasirodys knyga vaikams „Kepurėje žvaigždė“.
Džiaugiamės galėdami supažindinti jus su festivalio „Optimismo“, įrašyto į „Kaunas 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ kalendorių, viešnia Corin Ileto, filipiniete-australe elektroninės muzikos prodiusere, kompozitore ir atlikėja.
Šiame numeryje pateikiame naujausių knygų ir muzikos albumų apžvalgas. Gero skaitymo ir iki susitikimo birželį!
Jūsų „370“