Mūsų visuomenėje vis dar įprasta vogti tai, kas nematerialu: parsisiųsti iš interneto (tiksliau – iš interneto piratų) muzikos albumą, filmą ar knygą, panaudoti patikusią dainą ar meno kūrinį reklamoje net neinformavus apie tai autoriaus. Tai toks iš sovietinių laikų atėjęs, bet dar neišgyvendintas dalykas, susijęs su pasakymu „menas priklauso liaudžiai“. Na, ir šiais laikais niekas nesirengia to meno iš liaudies atimti, tik autoriai paprašo susimokėti už kiekvieną kūrinio panaudojimą, kaip yra įprasta visame normaliame Vakarų pasaulyje daugybę metų ir numatyta mūsų šalies įstatymuose.
Galima ginčytis dėl to, ar tas atlygis deramas. Pavyzdžiui, Europos autorių teisių bendrijos ieško būdų, kaip priversti daugiau mokėti autoriams už jų kūrinių naudojimą srautinių transliacijų (angl. streaming) platformose, tokiose kaip „Spotify“.
Europos autorių ir kompozitorių bendrijų susivienijimo GESAC užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad daugelis muzikos gerbėjų renkasi nemokamas paslaugas (palaikomas reklamų), o mokamų paslaugų kaina (9,99 Eur, GBP arba USD) nekito nuo šios rinkos atsiradimo pradžios, tad muzikantų atlygis kasmet tik mažėja. Vis dėlto, kaip sakoma, geriau žvirblis rankoje nei erelis danguje – vis į kišenę, o ne iš jos.
Tai, kad liaudis vis dar galvoja, kad menas priklauso jai, o ne autoriams, kurie nori su ja savo kūryba dalytis civilizuotais būdais, o ne paprasčiausiai prichvatizuojant, galbūt dar suvokiama – turi pasikeisti ne viena karta, kad toks mąstymas „išnyktų kaip dūmas, neblaškomas vėjo“.
Liūdniau, kai kūrėjai (juos, deja, taip galima pavadinti tik santykinai) patys vagia iš kitų autorių. Suvokdami kūrybos principus ir procesus, lyg niekur nieko „pasiskolina“ kito autoriaus idėjas, nukopijuoja ir parduoda kaip savo. Keli lietuvių dailininkai ir menotyrininkai neseniai įkurtoje laisvai prieinamoje feisbuko grupėje „Stop plagiatui“ ėmė viešinti tokius atvejus. Pasirodo, kad nemažai save menininkais pristatančių veikėjų, turinčių daugybę sekėjų socialiniuose tinkluose, savo darbus paprasčiausiai kopijuoja nuo kitų ir sėkmingai parduoda, rengia „autorines“ parodas. Dažniausiai pasisavinami užsienio kūrėjų darbai, tačiau nespjaunama ir į tautiečių kūrybą.
Įdomu tai, kad kopijuoja ne tik savamoksliai menininkai, bet ir dailininkų kalvės – Vilniaus dailės akademijos – absolventai. Kokio masto ši problema ir kaip su ja kovoti, matyt, artimiausiu metu aiškinsis už tai atsakingos institucijos – LATGA, Kultūros ministerija. Faktas, kad laikas klibinti ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duris – jeigu pagarba autoriams ir jų kūrybai nebus skiepijama nuo pirmos klasės, tai niekas ir nepasikeis. Ir toliau didžioji visuomenės dalis nesuvoks, kad negalima vogti ne tik pinigų ar brangenybių, bet ir intelektinės nuosavybės.
Apie pagarbą intelektinei nuosavybei kalbėjomės su muzikos autore ir atlikėja Raminta Naujanyte-Bjelle, kuri prieš dvejus metus buvo išrinkta LATGA tarybos pirmininke. Ji pasidžiaugė, kad situacija per 30 metų šioje srityje gerėja. „Laimei, visuomenės supratimas apie autorių teises keičiasi – kai kuriose srityse greičiau, kai kuriose – lėčiau. Viskas keičiasi į gera, bet tikrai dar yra kur pasistengti“, – sako ji. Beje, Raminta studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) doktorantūroje ir dėsto kompoziciją studentams. Dar ji mums papasakojo apie grojimą inovatyviu instrumentu „Mi.mu Gloves“, apie rengiamą naują albumą, norą daryti įdomius dalykus, stebinti save ir kitus.
Debiuto skiltyje šį kartą atsidūrė naujos „LRT Opus“ laidos „Žaidžiam žmogų“ vedėjos – aktorė Elžbieta Latėnaitė ir žurnalistė Tautė Bernotaitė.
Žurnale rasite ir interviu su islandų režisieriumi Hlynuru Pálmasonu, kuris gan gerai pažįstamas lietuvių sinefilams. Beje, šio režisieriaus filmą „Prakeikta žemė“, pasakojantį apie danų kunigą, kurio gyvenimą ir kelią pakeitė susidūrimas su atšiauria ir visiškai nesvetinga Islandijos gamta, bus galima pamatyti netrukus prasidėsiančioje „Scanoramoje“. Šiame numeryje taip pat rasite knygų, muzikos albumų apžvalgų ir keturių naujų spektaklių recenzijas.
Gero skaitymo ir iki susitikimo gruodį!
Jūsų „370“
