Rekomenduoja menotyrininkas Tomas Ivanauskas
Nuotraukos Tomo Ivanausko
Praėjusių metų pabaiga buvo gana intensyvi meno parodų lankytojams. Buvo dienų, kai tuo pačiu metu vykdavo du ar daugiau atidarymų. O kur dar šventinis šurmulys ir visi kiti renginiai! Todėl nenuostabu, kad laukėme ramesnio laikotarpio, kai bus galima neskubant pasivaikščioti po naujausias parodas. Ir štai tas laikas atėjo. Tikrai subjektyviai parinkau jums keletą įvairesnio žanro parodų, tačiau jų vyksta kur kas daugiau, įvairiems skoniams. Linkiu malonaus pasivaikščiojimo ir stebinančių atradimų.
Jonas Mekas „Albumas“
Jono Meko vizualiųjų menų centras (Malūnų g. 8). Paroda vyks iki vasario 26 d.
Jono Meko 100-osioms gimimo metinėms skirtų renginių vajus eina į pabaigą, nors 100-metis prasidėjo tik 2022 m. gruodžio 24 d. Taigi, galime dar metus minėti J. Meko vardą. Tiems, kurie nežinojo, kad toks jubiliejus išvis buvo minimas, rekomenduoju apsilankyti Jono Meko vizualiųjų menų centre vykstančioje parodoje „Albumas“. Ją kuruoja J. Meko sūnus Sebastianas, taigi galima tikėtis atidaus žvilgsnio į tėčio palikimą. Iš tiesų taip ir yra. Pats pavadinimas „Albumas“ jau sufleruoja, kad tai bus kažkas susiję su fotografija, o jame – nuotraukos, kuriose – paties J. Meko pirmieji portretai, šeima, draugai, reikšmingiausi gyvenimo įvykiai, kadrai iš filmų. Visa tai papildyta paties J. Meko komentarais, todėl jautiesi tarsi vartydamas gyvenimo albumą. Iš tiesų ši paroda daugiau apie J. Meko gyvenimą nei kūrybą, nors kas galėtų šiuos du dalykus atskirti? J. Mekas gyveno tam, kad kurtų, ir kūrė tam, kad gyventų.
Nadežda Gultiajeva „Nematytas Nekrošius“
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus (Vilniaus g. 41). Paroda vyks iki vasario 26 d.
Nors paroda buvo atidaryta praėjusių metų lapkričio 21 d., per Eimunto Nekrošiaus gimtadienį, neabejoju, kad dar yra daug žmonių, kurie jos nematė. O pamatyti labai verta, nes parodos pavadinimas gana tiksliai atskleidžia jos turinį. Joje rodomos E. Nekrošiaus žmonos Nadeždos Gultiajevos fotografijos. Man tai buvo išvis nematytas E. Nekrošius. Nebuvau matęs nė vienos iš kelių dešimčių eksponuojamų fotografijų, todėl mėgavausi kiekviena. Iš jų į mus žvelgia daugeliui nematytas E. Nekrošius – žaismingas, šmaikštus, ironiškas ir autoironiškas. Kiekviena fotografija – tarsi atskiras etiudas su savo charakteriu, kostiumu, rekvizitu. Koks puikus Raimondo Sližio tapytas E. Nekrošiaus portretas! Koks juo patenkintas E. Nekrošius! Aišku, toks E. Nekrošius tikriausiai buvo tik savo artimiausiame rate, o kitiems jis ir liko rūstusis, šaltasis, akmeninis Genijus. Taigi tam, kad išsisklaidytų šis mitas, būtina aplankyti parodą.
Patricija Jurkšaitytė „Iliuzoriumas“
Vilniaus paveikslų galerija (Didžioji g. 4). Paroda vyks iki gegužės 28 d.
Geresnės erdvės nei Vilniaus paveikslų galerija šiai Patricijos Jurkšaitytės parodai nesugalvosi. Ištarus P. Jurkšaitytės pavardę, prieš akis iškyla paveikslai, kuriuose dominuoja tušti kambariai ar kitos tuščios erdvės. Atrodo, kad kažkas čia ką tik buvo, bet viską gražiai sutvarkė ir išėjo. Gal ir išvis čia nieko niekada nebuvo, nė gyvos dvasios. Vilniaus paveikslų galerija – bene tankiausiai paveikslais apgyvendinta meno erdvė Vilniuje. Kiekvienas paveikslas su savo istorija, siužetu, personažais ir t. t. Čia niekada nesijauti vienišas, nes į tave žvelgia daug akių. Štai čia ir atsitinka iliuzoriumas, ironija – visko pilni paveikslai žvelgia į tuščius meno kūrinius. Sakoma, kad meno kūrinys meno kūriniu tampa tik tada, kai į jį žvelgia žiūrovas ir tarp jų užsimezga ryšys. Šiuo atveju susidaro įspūdis, kad P. Jurkšaitytės darbams žiūrovai nereikalingi. Į juos žvelgia kitų paveikslų herojai ir šio nebylaus dialogo pakanka – tarp meno kūrinių gimsta ryšys, dieviška energija, o žiūrovas reikalingas tik tam, kad ją pajaustų.
){kind=link}