Parengė Auksė Montvilaitė
Nuotraukos Kęstučio Žilionio
Rokiškio rajone, Pasarčių kaime, su vyru Edvinu gyvenanti japonė Noe Kuremoto-Vavilovas augina tris vaikus, laiko dešimt avių, dvylika vištų, du šunis ir katę. Ji Lietuvoje tapo žinoma dėl žaismingų senovės japonų molio figūrėlių pavidalo skulptūrų. Siūlome susipažinti su jos skulptūromis, taip pat su menininkės rašytu manifestu.
Apie save
Mano vardas Noe Kuremoto-Vavilovas. Esu keramikė, gyvenu Pasarčių kaimo miške, Lietuvoje, su vyru Edvinu Vavilovu ir mūsų trimis vaikais, dešimt avių, dvylika vištų, dviem šunimis ir kate. Mano skulptūrose vaikiškas paprastumas derinamas su šiuolaikiniu rafinuotumu, o mano išsilavinimas vaizduojamojo meno ir dizaino srityje susijęs su mano gimtosios Japonijos kultūros paveldu. Save matau kaip pasaulio pilietę Lietuvoje ir savo meno praktiką skiriu tam, kad mano vaikų tėvynė (Lietuva) būtų ta vieta, kuria jie galėtų nuoširdžiai didžiuotis.
Pritariu tradiciniam japonų požiūriui, kad dvasių yra visur, ypač gamtoje, – manau, mūsų visatos tiesą galime rasti tyrlaukiuose. Rokiškio krašto miškai ir ežerai suteikė mano keramikos praktikai galimybę kuo paprasčiau pakviesti gamtos dvasią į žmonių namus. Tai atspindi mano norą užmegzti gilesnį ryšį su pasauliu, kuris dažnai gali atrodyti itin paviršutiniškas. Šios skulptūros kilusios iš mano gilaus vaikystės prisiminimų vandenyno. Tikiuosi, kad kiekvienas mano sukurtas kūrinys padės mano vaikams ir Lietuvos žmonėms matyti pasaulį kaip gražią vietą.
Mano meninė kūryba tapo mano kelione siekiant sustiprinti savo sielą, mano šeimos sielą ir, tikiuosi, jūsų. Norėčiau su Lietuva pasidalyti šia kūrybine kelione kartu su talismanais, kviečiančiais turėti drąsos gyventi kuo teisingiau.
Apie projektą „Daruma“
Jei kada esate buvę Japonijoje, tikriausiai susidūrėte su paslaptingosiomis daruma lėlėmis. Šių apvalių papjė mašė lėlių yra visur. Be kojų ir rankų, jos pradeda savo gyvenimą ir be akių. Akys specialiai paliekamos nedažytos, kad savininkas galėtų pradėti darumos procesą. Daruma lėlė yra tradicinis japoniškas talismanas, padedantis realizuoti savo gyvenimo tikslus.
Daruma bauginamai primena mums, kad didelė pasaulio dalis mums yra nematoma ar lieka nepamatyta. Iš esmės viską pamatyti yra per daug, ir mūsų mažoji akių pora negali viso turinio aprėpti. Mes iš esmės judame aklai į tuos dalykus, į kuriuos nesitaikome ir kurių nesiekiame. Akivaizdu, kad mes nusitaikome savo akimis.
Tai sumanus mūsų kūno dorojimosi mechanizmas, įdiegtas tiesiai į mūsų DNR, bet ir jis turi savo kainą. Savo gyvenime mes nieko negauname, jei to nesiekiame. Kaip ir šaulys prašauna pro taikinį, jei į jį nesitaiko. Tai gali atrodyti akivaizdu, bet iš tikrųjų turime sąmoningai mąstyti ir sunkiai siekti savo tikslų, sutelkdami į juos dėmesį dienomis ir metais.
Taigi, dažnai mūsų tikslai yra neapibrėžti, neaiškūs. Galbūt nesame gana drausmingi, kad išsikeltume aiškų tikslą. Mes nesame drausmingos būtybės, visi tai velniškai gerai žinome. Gal mūsų tikslai yra neteisingai apibrėžti sąmoningai, kad niekas nepastebėtų, jei nepavyktų jų pasiekti. Dar blogiau, kai tai darome norėdami apgauti save pačius.
Apie projektą „Haniwa“ *
Mano senovinės molio figūrėlės haniwa interpretacija. Daug metų bijojau tapti menininke. Bijojau išsakyti savo sąžiningą požiūrį į pasaulį. Bijojau paaukoti savo kasdienio darbo saugumą ir komfortą. Bijojau pripažinti, kad tai užmušė mano sielą.
„Haniwa“ kolekcija
Bijojau konfrontacijos. Taigi su viskuo susitaikiau, kad bet kokia kaina išvengčiau akistatos. Dariau tai gana ilgai. Taip ilgai, kad nebegirdėjau savo pačios balso… Balso, kuris pasakė, kad tai, kuo iš tikrųjų norėčiau užsiimti, yra kūryba. Tylėjau, kad niekas nesužinotų, jog man nepavyko gyventi pagal savo tikrąjį pašaukimą.
Tai tapo mano gilia, tamsia paslaptimi. Per daug bijojau prarasti tą mėnesio pabaigos atlyginimo čekį. Sakydavau sau – turiu būsto paskolą, šeimą. Stiprus pasiteisinimas, socialiai priimtinas. Tačiau mano siela vis silpnėjo, iš savęs nebereikalavau geriausio. Tapau blogiausia savęs versija. Ta, kuri galėtų nužudyti savo pačios sielą.
Taip sukūriau savo haniwa ir norėčiau jomis pasidalyti su jumis.
* Haniwa yra tradicinės molinės figūros, laidojamos kartu su mirusiaisiais Japonijos Kofuno periodu tikint, kad haniwa apsaugos sielas pomirtiniame gyvenime.
Apie „Satori“ kolekciją
Kai Japonijos kalnų dievai pasirodo vaikų pavidalu, jie yra žinomi kaip satori. Satori gali skaityti tavo mintis. Jie gali pasakyti tavo mintis greičiau, nei žodžiai sklinda iš tavo lūpų. Jei jie išgirs, kad meluoji, jie gali nužudyti ar net suvalgyti tave. Nuo mažens žinojau, ką reiškia jų istorija, – kad su kiekvienu melu siela šiek tiek priartėja prie mirties.
Japonijoje sielos mirtis yra blogesnė už pačią mirtį. Man augant, šalia mūsų šeimos namų durų stovėjo maža satori statula. Tai priminė mums nemeluoti, kad ir koks geras sprendimas tai atrodė norint išvengti esamų kančių. Tai buvo priminimas mums priimti tiesą, o pasaulį tokį, koks jis yra, – leisti gyvenimui aplink mus nuoširdžiai klostytis. Svarbiausia – tai priminė nemeluoti sau.
Nežiūrėjau į šią pasaką rimtai, kol mano trejų metų sūnus nepradėjo meluoti. Buvau pasibaisėjusi. Kažkas, ką taip myliu, mokosi meluoti, kad jo gyvenimas būtų patogesnis. Noriu, kad mano vaikai nemeluotų. Kad žinotų – nors kalbėti tiesą ne visada saugu, melas yra daug pavojingesnis.
„Satori“ kolekcija
Kaip galėčiau paaiškinti? Prisiminiau istoriją apie satori, kad tikėjimas tiesa yra vienintelis būdas nesunaikinti savo sielos. Pasinaudojau proga pažvelgti į save, iš tikrųjų pažvelgti, ir atradau milijonus savo pačios melų. Turėjau sustoti, kad mano vaikai galėtų PAJAUSTI, ką reiškia turėti drąsos nemeluoti. Neužtenka jiems paaiškinti, kaip turėtų elgtis, turėjau jiems pati parodyti. Taip prasidėjo mano sielos stiprinimo kelionė. Jei norite, prisijunkite prie manęs.
Tikrai įsiklausykime į tai, ką sakome, leiskime PATIRTI savo žodžius – ir gyvenkime nuoširdžiai, su satori šalia, kad būtume sąžiningi.
MANIFESTAS
Jums, jaučiantiems, kad darbas žudo jūsų sielą.
Jums, kažkada turėjusiems svajonę, kuri bėgant metams tapo dulkėta.
Jums, naudojantiems paskolą, šeimą, vaikus kaip pasiteisinimą likti ten, kur esate, nors galite pasiūlyti daug daugiau.
Jums, girdintiems tiksintį laikrodį.
Jums, dirbantiems darbą, dėl kurio gėda, bet kurio pinigai laiko jūsų galvas nulenktas žemyn, burnas užčiauptas ir akis užmerktas.
Jums, mirštantiems dėl penktadienio.
Jums, kasdien ragaujantiems vis daugiau kartėlio.
Jums, palūžtantiems dėl mažiausios smulkmenos.
Jums, nenorintiems aukoti savo patogaus gyvenimo.
Jums, besišypsantiems, linkčiojantiems, sutinkantiems vengti konfrontacijos.
Jums, turintiems tikslą gyvenime, bet bijantiems jį garsiai išsakyti (taigi, kol jo neišsakysite, niekas nesužinos, kad jums nesiseka).
Jums, norintiems išmokti ką nors naujo, bet dėl to nesistengiantiems.
Jums, norintiems mesti savo darbą, bet nieko dėl to nedarantiems.
Jums, žinantiems, kad turite judėti toliau, žinantiems, kad tikriausiai reikės palikti draugus.
Tai jau per daug, per daug nežinoma, todėl jūs pasiliekate stovėti vietoje. Jums, bijantiems būti vargšu.
Jums, negalintiems nustoti naršyti senų draugų sėkmės socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje istorijų.
Jums, liekantiems ten, kur jūsų siela jaučiasi silpna.
Jums, negalintiems nelyginti savęs su žmonėmis, kurių gyvenimai neturi nieko bendra su jūsų.
Jums, besijaučiantiems pasaulio vergais, bejėgiais ir beviltiškais.
Jums, norintiems priimti iššūkį, bet negalintiems susitvarkyti.
Jums, pasiruošusiems reikalauti iš savęs ir darbo absoliučiai geriausio.
Jums, nebenorintiems parduoti savo sielos.
Vienykimės. Atsistokime. Mūsų sielos stipresnės kartu.
Visos mano stiprybės jums.
Aš sveikinu jus.
MENININKĖS PAREIŠKIMAS
Sudie melui, kuris tave pagražina.
Sudie melui, kuris sako „tu esi teisus“.
Sudie melui, kuris linksmina.
Sudie melui, kuris išlaiko tave malonų ir mėgstamą.
Sudie melui, užglaistančiam gėdą, vengiančiam bausmės.
Sudie melui, apsaugančiam kitus žmones, nes tau taip atrodo.
Sudie melui, slepiančiam, kas iš tikrųjų esi.
Sudie melui, saugančiam tave nuo konfliktų, kad niekas nesužinotų tikrųjų tavo įsitikinimų,
nes taip apdairiau.
Sudie pusiau melui, gundančiam nepasakyti visos tiesos.
Sudie pusiau melui, kuriam atrodo, kad tiesa neveikia.
Sudie melui, kontroliuojančiam tai, ką kiti apie tave galvoja.
Sudie melui, kuris pasirūpina dabarties gerove sugriaudamas ateitį.
Sudie melui, atskeliančiam tave nuo tavo sielos.
Sudie melui, susilpninančiam tavo dvasią.
Sudie melui, neleidžiančiam naktimis miegoti, nes giliai viduje suvoki save išdavęs.
Sudie melui, kurio pradžios neatmeni nuo pabaigos, vieną dieną užtvindysiančiam tavo
gyvenimą.
Kur šie atsisveikinimai mus nuves – niekas negali pasakyti.
Tačiau nemeluok, ir realybė gyvens tavo naudai.
Nėra nieko galingesnio.
Tikiuosi, kad mano „Satori“ kolekcija primins turėti drąsos pasakyti
tiesą, kiek galime, atidžiau.
Priimti tai, kas vyksta toliau ir turi įvykti šioje situacijoje šiuo metu.
Kad pasaulis atsiskleistų aplink mus.
Ir gyventi tokį gyvenimą, koks jis yra.
Už tiesą.
Už pasakojimo magiją.
Ir už nuotykių nežinią, nežinant, kur ji nuves.
Sveiki atvykę į tiesos pasaulį.
Kur mūsų sielos nesunaikinamos.
