Rekomenduoja menotyrininkas Tomas Ivanauskas
Nuotraukos Tomo Ivanausko
„Ar tu ne kanukas?“
„Business Stadium Gallery“ (Šeimyniškių g. 19B). Kuratorius – Linas Liandzbergis. Paroda veiks iki gegužės 8 d.
Vilnius šiais metais švenčia 700 metų pirmojo paminėjimo jubiliejų ir ta proga sostinėje vyksta begalės įdomiausių projektų. Vienas jų – paroda gana keistu pavadinimu, atkeliavusiu iš Ričardo Gavelio romano „Vilniaus pokeris“, kaip ir pati parodos idėja. Pirmiausia, kas gi tas kanukas? Tai viskuo nepatenkintas ir dėl to visada nelaimingas žmogus. Apsidairę kiekvienas ir šiandien rasime tūkstančius tokių kanukų. Tačiau paroda ne jiems ir ne apie juos. Iš tiesų net ir sunku pasakyti, apie ką paroda, tačiau ji žavi. Pirmiausia į akis krinta parodoje ryškiai išreikštas seksualumas, aistra, kūrinių ir jų temų, žanrų, formatų ir medijų įvairovė. Parodoje – net devyniolika autorių, todėl sunku išlaikyti bent jau minimalią estetinę ir vizualinę tvarką. Tačiau jos ir nereikia. Ši paroda – tai šventė. Šventė laimingiems ir viskuo patenkintiems, aistringiems ir gyvenimu besimėgaujantiems žmonėms. Reikia pasidžiaugti ir nauja parodų erdve, palinkėti, kad šis naujas vardas rastų savo vietą Vilniaus meno žemėlapyje.
„Svetimšalio žvilgsnis į Vilnių“
Lietuvos nacionalinė dailės galerija (Konstitucijos pr. 22). Kuratoriai: Andrei Antonau, Kęstutis Kuizinas, Laima Laučkaitė, Valentynas Odnoviunas. Paroda veiks iki birželio 11 d.
Tai dar vienas projektas, skirtas Vilniaus 700-ajam gimtadieniui paminėti. Kaip parodos atidarymo metu sakė Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas, jubiliejinių parodų muziejus vengia, tačiau negalėjo nepaminėti tokios sukakties. Keturi parodos kuratoriai kuravo skirtingus laikotarpius, nuo XX a. pradžios iki šių dienų. Tapyba, piešiniai, fotografija, vaizdo darbai – visa tai apie mūsų Vilnių, kaip jį įvairiais laikotarpiais regėjo įvairių tautybių menininkai. Žiūrovas, mylintis ir pažįstantis ar siekiantis pažinti Vilnių, parodoje tikrai turėtų praleisti keletą valandų ir išeiti gerokai nustebęs – koks vis dėlto Vilnius pasikeitęs ir kartu išlikęs toks pats. Nepaisant daugiau kaip per 100-metį įvykusių reikšmingų metamorfozių, išliko svarbiausias dalykas – Vilniaus dvasia. Ši paroda – tarsi antropologinis tyrimas apie miesto dvasią, įsikūnijusią žmonių veiduose, pastatuose ir net ypatingame miesto ore.
„Gyvastingieji senojo pasaulio profiliai. XVI–XIX a. Vakarų Europos tapyba iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių“ ir „Nuostabieji karo pabėgėliai. XVI–XVIII a. Vakarų Europos tapybos šedevrai iš Lvivo Boryso Voznyckio nacionalinės dailės galerijos rinkinių“, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (Vilniaus g. 24). Parodos veiks iki gruodžio 4 d.
Drįsiu teigti, kad vienas svarbiausių pastarųjų metų įvykių Vilniaus kultūriniame gyvenime buvo Radvilų rūmų pietinio architektūrinio komplekso korpuso atidarymas. Po truputį Radvilų rūmai atgauna ir įgauna ne tik savo funkcijas, bet ir formą. Viso komplekso atstatymas ir pritaikymas kultūrai užtruks dar keletą metų, tačiau jau dabar galime džiaugtis nauja kultūros erdve pačiame Vilniaus centre. Džiaugtis tikrai yra kuo. Atidarymo proga buvo pristatytos dvi naujos parodos, kurios iš tiesų susilieja į vieną. Jei ne skirtingi pavadinimai, net ir įgudusi akis jų neatskirtų. Tačiau simbolinė šių parodų reikšmė yra didžiulė – didžiąją naujojo korpuso salę papuošė nuo karo grėsmės iš Ukrainos saugiai atgabenti tapybos šedevrai. Tarp jų – nedidukas, bet gana išraiškingas Francisco Goyos darbas „Macha balkone“, atmosferinis ir paslaptingą, intriguojančią nuotaiką kuriantis Georgesʼo de La Touro šedevras „Mokėjimas“. Aplankę šią parodą, būtinai aplankykite ir kitą Boryso Voznyckio nacionalinės dailės galerijos rinkinio dalį Valdovų rūmuose.
„Lvivas sveikina Vilnių. Europos tapybos šedevrai iš Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos“
Valdovų rūmų muziejus (Katedros a. 4). Paroda veiks iki gegužės 28 d.
Nors šios parodos pavadinimas skiriasi nuo prieš tai aprašytos Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos parodos LNDM, tačiau jos viena kitą puikiai papildo. Taip pat drįsčiau teigti, kad ši ekspozicija yra prieinamesnė ir patogesnė žiūrovui. LNDM darbai eksponuojami gana nepatogiai, aukštai, jų pavadinimai surašyti tik ekspozicijos pradžioje, todėl kas kartą reikia eiti pažiūrėti, apie ką yra vienas ar kitas paveikslas. Ši ekspozicija Valdovų rūmų muziejuje pateikta labai paprastai ir leidžia nepertraukiamai gėrėtis tapybos šedevrais, kurių iš viso eksponuojami 33. Tarp jų yra puikių kūrinių, tokių kaip Jano Breigelio Vyresniojo dirbtuvių nuostabi gėlių kompozicija, kurioje būrys ekskursijos dalyvių linksmai ieškojo pasislėpusių boružių. Taip pat Leonardo da Vinci, Caravaggio sekėjų darbai. Apžiūrėti šią ekspoziciją rekomenduoju su gidais, kurie labai gyvai pasakoja įvairias, kūrinius papildančias istorijas.