Rašė Jurgita Kviliūnaitė Dogan
Dar vakar buvo vasara. Ne kalendorinė, bet vis tiek vasara. Mintys, kaip ir dangus, – dar ne cepelinų spalvos, tad net ir pasibaigus oficialioms atostogoms sukasi visai ne apie darbus, bet apie paprastus gyvenimo malonumus – smagų pūkštelėjimą į vandenį (tam tinka bet koks vandens telkinys – vanduo dar nespėjo pernelyg atšalti nei upėse, nei ežeruose, nei jūroje), jaukų pasisėdėjimą su draugais kavinėje ar namų terasoje, nedidelį žygį pėsčiomis.
Vien tik nenutrūkstamu srautu į elektroninį paštą kaip iš gausybės rago pasipylę pranešimai spaudai ir kvietimai į įvairius renginius (nuo albumų pristatymo iki didelių festivalių) signalizuoja, kad vis dėlto jau ruduo ir laikas pakelti akis ne tik į dangų, bet ir į meną. Turbūt niekas su manim nesiginčys, kad ruduo Lietuvoje – kultūros metas.
O štai vasara kultūrai, pasirodo, ne pats geriausias metas. Galbūt tik mūsų įpročiai pasikeitė? Liūdna, bet krito, t. y. savo veiklą nutraukė, net keli legendiniai vasaros muzikos festivaliai: „Devilstone“, „Purpurinis vakaras“, „Galapagai“, „Mėnuo Juodaragis“.
Gal ne tik lietuvių įpročiai keičiasi? Štai net legendinis Glastonberio festivalis paskelbė, kad kitąmet nevyks ir leis bent metus pailsėti žemei, kurią ištrypė tūkstančiai muzikos gerbėjų. Tiesa, vėliau patvirtino, kad festivalis vis dėl to vyks kitais metais. Sunku būtų patikėti, kad šiam festivaliui gali grėsti išnykimas, nors puse lūpų kalbama, kad netgi tokie legendiniai renginiai kaip „Burning Man“ ir Koačelos festivalis susiduria su bilietų pardavimo sunkumais. Ekspertai sako, kad veikiausiai tai pandemijos padariniai.
Na, kai kam pandemija su visais savo liekamaisiais reiškiniais visai nė motais. Kol lietuviško futbolo gerbėjai gedi dėl sutryptos žolės Kauno stadione, Edo Sheerano ir Jessicos Shy koncertų organizatoriai nespėja skaičiuoti uždirbtų pinigų.
Tačiau grįžkime prie cepelininio dangaus realijų. Pamenate, kaip pernai Nacionalinis dramos teatras, prasidėjus rudeniui, kvietė neiti į teatrą? Nors reklaminė kampanija sukėlė didžiulį sprogimą kultūros lauke, žmonės į teatrą eiti tikrai nenustojo. Buvo kalbama, kad bilietų pardavimai į spektaklius ėjo kaip iš pypkės. Tačiau niekas dorai iki šiol nežino – ar dėl skandalingos reklamos, ar tiesiog iš inercijos.
Įdomu, kad renginių iš tiesų labai daug ir, regis, visi turi savo lankytojų. Nesvarbu, ar renginys mokamas, ar ne.
Klaipėdoje ir aplink ją jau prasidėjo ir iki lapkričio pabaigos tęsis festivalis „Plartforma“ (šiame numeryje rasite nemažai informacijos apie jį). Jau visai greitai vyks „ArtVilnius“ – apie jį, tiksliau, vieną iš jo dalių – „Projektų zoną“ – mūsų žurnalui pasakoja menotyrininkas, vienas iš festivalio kuratorių dr. Valentinas Klimašauskas.
Šiame numeryje taip pat publikuojame įdomių pokalbių su muzikos grupių „Egomašina“, „Palėpė“ ir „Eiktubaiktu“ nariais, kino režisiere Aiste Stonyte.
Vėl nemažai dėmesio skyrėme madai – pasikalbėjome su ironiškos mados kūrėjais Karina Panina, Luku Svirpliu ir Raimedu Latviu, pasidomėjome nešvariais internetinės drabužių parduotuvės „Shein“ darbo užkulisiais. Kaip visada, apžvelgiame muzikos albumus ir knygas.
Gero skaitymo ir iki susitikimo spalį!
