Nuotraukos ir tekstas Tomo Ivanausko
Pastaruoju metu Ukrainoje ir pasaulyje vyksta daug neįtikėtinos prozos – meilės romanai, absurdo dramos, amerikoniškoji tragedija, dieviškoji komedija. Williamui Shakespeare’ui tai būtų derlingiausias laikas. Tačiau, kol pasaulis kraustosi iš proto, Ukrainos apkasuose toliau žūsta rašytojai, aktoriai, muzikantai. Gyvieji toliau eiliuoja, o Lietuvos poetai vos spėja versti Ukrainos kolegų eiles ir jas publikuoti. Apie tai skaitykite interviu su poetu ir vertėju Mariumi Buroku. O man, kalbant su M. Buroku, jo ištarta frazė „Važiuojam į Ukrainą“, susieiliavo į eilėraštį, kurį ir siūlau jums vietoj laiško.
Važiuojam į Ukrainą!
Pasiskinsime saulėgrąžų –
Broliai ir seserys dosniai
Šiais metais žemę patręšė.
Važiuojam į Ukrainą!
Pasirinksime granatų,
Nes persikų žiedai
Šią vasarą neišsprogo.
Važiuojam į Ukrainą!
Ten švarus ir mėlynas dangus.
Ten Dronis dronus
Eilėmis numušinėja.
Važiuojam į Ukrainą!
Ten raketų kūnai į vargonus sutūpė
Ir gaudžia gaudžia
Atvykstantiems ir išvykstantiems.
Važiuojam į Ukrainą!
Pasisemsime tyro vandens.
Žmonės ten seniai
Tik savo ašaras geria.
Važiuojam į Ukrainą!
Pasiklausysime sirenų giesmių.
Jei neištversime,
Gilzėmis ausis užsikimšime.
Važiuojam į Ukrainą!
Ten laisvę po trupinį rankioja.
Už kiekvieną grumstelį –
Po sielą.
Važiuojam į Ukrainą!
