„Grįžtame jausmo“, – skelbia 31-asis Vilniaus miesto festivalis „Kino pavasaris“ ir kovo 9–22 d. kviečia sugrįžti į kino sales. Šiemet festivalio vienoje svarbiausių – lietuviškų filmų – programoje galėsime pamatyti net devynių ilgametražių ir septynių trumpametražių kino juostų nacionalines premjeras, kurias kūrė arba prie kurių atsiradimo įvairiomis formomis prisidėjo lietuvių kūrėjai.
„Renovacija“
Lietuvių kino kūrėjos Gabrielės Urbonaitės filmo „Renovacija“ pasaulinė premjera prestižiniame Karlovi Varų festivalyje buvo tik pradžia – šis sėkmingas debiutas į „Kino pavasarį“ atkeliaus jau aplankęs beveik 30 festivalių ir pelnęs šešis apdovanojimus.
„Renovacijos“ istorija kilo iš jausmo, kad man artėja 30 metų, o dalykai, kuriuos planavau būti pasiekusi: turėti savo namus, šeimą, jausmą, kad esu įsitvirtinusi, – dar kažkur toli, – pasakoja režisierė. – Filme norėjau užčiuopti šio amžiaus tarpsnio kompleksiškumą: viena vertus, viskas dar priekyje, kita vertus, reikia rinktis. Laiko spaudimas kartu su šiandien jaučiama karo grėsme verčia susimąstyti, koks trapus yra gyvenimas ir kaip iš tikrųjų norime jį gyventi. Kaip išgirsti savo vidinį balsą, kai aplinkui nuolat gręžia ir kala?“
„Danka“
„Būti suaugusiam yra sunku. Ypač sunku, jei esi dar tik paauglys“, – sako lietuvių režisierės Dovilės Gasiūnaitės filmo „Danka“ pagrindinė herojė paauglė Danutė. Mergina – vienintelis „suaugęs“ žmogus savo šeimoje, kuriai juo būti – sudėtinga užduotis. „Penkiolikmetės Danutės portretas kuriamas sekant protingo vaiko raida, kurią lemia aplinkybės, priverčiančios nepilnametį prisiimti atsakomybę, neatitinkančią jo amžiaus ir brandos“, – pasakoja D. Gasiūnaitė.
Filmo pasaulinė premjera vyko festivalyje „Juodosios naktys“ Taline, kur tarptautinėje jaunimo kino konkurso programoje „Just Film“ jis buvo įvertintas Didžiuoju prizu.
„Dulkės, kaulai ir stebuklai“
Režisierė Aistė Žegulytė savo naujajame filme „Dulkės, kaulai ir stebuklai“ nagrinėja gyvenimo ir mirties temas. Šis filmas už geriausią režisūrą buvo apdovanotas Amsterdamo dokumentinių filmų festivalio IDFA konkursinėje programoje „Envision“, o „Juodosiose naktyse“ Taline išrinktas geriausiu dokumentiniu Baltijos šalių filmu.
Pasitelkusi archyvinę medžiagą ir naujai nufilmuotus kadrus, režisierė žiūrovus veda į mįslingą kelionę. „Šis filmas man padėjo išgyventi atsisveikinimą ir paleisti labai artimus žmones, nepasiduoti sunkioms būsenoms ir suprasti, kad viskas pavirsta į kitą formą, bet niekur nedingsta ir nesibaigia“, – atskleidžia kūrėja.
„Romualdas ir jūra“
Barselonoje gyvenančio ir kuriančio lietuvių režisieriaus Jorio Skudros dokumentinis filmas „Romualdas ir jūra“ pasakoja vieno žymiausių Lietuvos fotografų Romualdo Požerskio gyvenimo ir kūrybos istoriją.
„Pradėjęs kurti šį filmą negalvojau, kad dabartinis politinis kontekstas, kai raudonosios jėgos iš Rytų aktyviai skverbiasi, bus toks aktualus ir šiandien, – prisipažįsta J. Skudra. – Šešerius metus stebėdamas R. Požerskį jo buityje, kūryboje, parodose, kelionėse, supratau, kad jis už laisvę savo gyvenime kovojo daug kartų. Šis filmas – kiekvienam iš mūsų artima ir pažįstama istorija. Tikiu, kad iš „Romualdo ir jūros“ kiekvienas žiūrovas išeis su sąmoningu klausimu sau dėl pasirinkimų svarbos, asmeninės laisvės sampratos, lęšio, per kurį žiūrime į pasaulį, ir kaip išlikti sąmoningam, kai asmeniniai ir politiniai kontekstai pradeda virpėti.“
„Dykumos garsai“
Menininkės Emilijos Škarnulytės filmas „Dykumos garsai“ – meditacija apie drąsias vizijas ir tarpžvaigždinius grupės „Sun Ra Arkestra“ garsus, pasakojama pasitelkus dviejų jos narių – Abshalomo Ben Shlomo ir šiuo metu 101 metus skaičiuojančio Marshallo Alleno – patirtis.
Nuo vidurio amžiaus Čikagos iki atvirų smėlio kopų – filmas „Dykumos garsai“ tyrinėja peizažą, kosminį dvasingumą ir nesibaigiantį vieno ilgiausiai gyvuojančių ir įtakingiausių džiazo ansamblių ritmą“, – apie filmą pasakoja jo kūrėja.
„Vieniša mama“
„Norvegų režisierės Janicke Askevold filmas „Vieniša mama“ – pasakojimas apie šiuolaikinę motinystę ir klausimą, ką reiškia būti mama, – apie filmą pasakoja lietuvės prodiuserės Viktorija Rimkutė ir Gabija Siurbytė. – Filmo herojė – charizmatiška keturiasdešimtmetė Edita, kuri nusprendžia nelaukti tinkamo partnerio šeimai sukurti ir susilaukia sūnaus dirbtinio apvaisinimo būdu. Tikriausiai tokių vienišų ir kartu nuostabių ir mylinčių mamų pažįstame kiekvienas. Deja, Lietuvoje moterys neturi laisvės pasirinkti ir tapti mamomis, jei neturi partnerio.“
Pasak jų, nors pagalbinio apvaisinimo tema Skandinavijoje nenauja, Lietuvoje ja dar tik pradedama diskutuoti. „Tikimės, kad šiuo filmu tas diskusijas bus galima paskatinti“, – viliasi prodiuserės.
„Du prokurorai“
„Iliuzijų neturintis režisieriaus Sergejaus Loznicos žvilgsnis į Rusijos totalitarizmo ištakas šiandien įgauna didžiulę svarbą“, – taip filmą „Du prokurorai“, tyrinėjantį žmogaus bejėgiškumą totalitarizmo akivaizdoje, pristato jo prodiuserė Uljana Kim.
Režisierius pabrėžia būtinybę nepamiršti: „Procesas, kuriame būtų buvęs teisiamas totalitarinis sovietų režimas, taip niekuomet ir neįvyko, režimo nusikaltimai nebuvo pasaulio bendruomenės oficialiai pripažinti ir pasmerkti, todėl šiandien vėl iškilo būtinybė apie tai kalbėti.“
„Iki pergalės!“
Bendrame Ukrainos ir Lietuvos filme „Iki pergalės!“ (rež. Valentynas Vasyanovyčius), pelniusiame pagrindinį prizą Toronto kino festivalyje, vaizduojamas neramus Ukrainos pokaris. Pagrindinis filmo herojus Romanas svajoja vėl kurti filmus, bet, atrodo, artimiausiu metu į normalų gyvenimą sugrįžti nepavyks. Nepaisydamas sunkumų, vyras tiki, kad situacija netrukus pagerės, ir nuolat kartoja tostą: „Iki pergalės!“
Filme nematyti karo žiaurumų – jo kūrėjai sąmoningai norėjo pažvelgti šiek tiek toliau: kas bus, kai karas pasibaigs. „Iki pergalės!“ bent trumpam padėjo pamiršti karo realybę“, – viename interviu apie filmą sakė V. Vasyanovyčius.
„Smėlio užtvanka“
Bendras Kroatijos, Lietuvos ir Slovėnijos filmas „Smėlio užtvanka“ (rež. Čejen Černić Čanak) pasakoja apie uždraustą meilę ir kovą su prietarais ir suvaržymais. Šis filmas – vienas pirmųjų Kroatijos LGBTQ+ brandos (angl. coming-of-age) filmų.
„Mums atrodo, kad tolerancija ir priėmimas yra savaime suprantami dalykai, tačiau tai netiesa“, – kalbėdama apie filmo „Smėlio užtvankos“ temų svarbą, pabrėžia Č. Černić Čanak.
Trumpametražių mėgėjams
Kovo 11-ąją „Kino pavasaris“ pakvies švęsti net su septyniais filmais – tądien vieno seanso metu simboliškai vyks lietuviškų trumpametražių premjeros. Sauliaus Baradinsko „Betono vaikai“ žiūrovus nukels pas Lietuvos sovietinių daugiabučių rajono kiemuose augusius vaikus, Tomo Bardausko „Lūgnė“ papasakos sapnišką dviejų seserų – Mėtos ir Lūgnės – istoriją, o Kornelijus Stučkus savo filme „Pedro Tomas aiškina pasaulį“ žiūrovams pristatys ypatingą veikėją, galintį kalbėti tik daiktavardžiais.
Kino kūrėjo Arno Balčiūno trumpametražio filmo „Interferencija“ veikėjai ves į artėjančią pabaigą, Skaistės Bartkutės filmas „Kavinė-bufetas“ papasakos apie močiutei bufete dirbti padedančią dvylikametę mergaitę Smiltę, režisierės Gintės Reginos filmas „Konduktorių gatvėje“ nukels į poetišką apmąstymą apie nuolatinį judėjimą ir troškimą priklausyti, o Augustės Gerikaitės „Artimame kontakte“ susidurs skirtingų veikėjų – homofobiškų pažiūrų vyro ir žiauriai sumuštos drago karalienės Klaudijaus – likimai.
Organizatorių inf.
Daugiau apie festivalį: https://kinopavasaris.lt
