Gal norėtumėte atsikasti, praryti ir iki galo suvirškinti Times, Arial, Courier New ar paragauti jos didenybės Helveticos karpačo?.. O gal net sukirsti visą lietuvišką šriftą – Palemoną?! Visa tai tikrai įmanoma, nes vizualinės komunikacijos studijos PRIM PRIM galvos – dizainerės Kotryna Zilinskienė ir Miglė Vasiliauskaitė – dizainina ne tik kompiuteryje, bet ir virtuvėje!
Jos sako, kad jei Times šriftas būtų skonis, jo paragavę pajustume tradicinius britų pusryčius – kiaušinienę su kepta šonine. Nes… Times buvo sukurtas 1931 m. britų laikraščiui „The Times“ ir ištisus dešimtmečius šį šriftą anglai rijo akimis kiekvieną rytą, bešlamšdami riebią kiaušinienę su paršiuko juostelėmis…
…Tačiau mes čia kalbėsime ne tik apie šriftų skonius, bet ir apie vis geryn einančią lietuviško grafinio dizaino padėtį, blogus ir gerus logotipus, užsiminsime apie NASA, Himalajus, Islandiją, pieno ir kefyro pakuotes, knygų ligas bei ne vietoje ir ne laiku atkimštą vyno butelį… Skanaus skaitymo.
PRIM PRIM sąrašas
3 daiktai, be kurių neįmanoma įsivaizduoti gyvenimo
Kotryna: – Popierius, pieštukas, trintukas.
Miglė: – Dviratis, miškas, popierius.
Muzika, kuri reguliariai sukasi grotuve
Kotryna: – „Múm“, „Sigur Rós“, „Hundred Waters“, „mmpsuf“ ir visokia kitokia muzika su keistais garsiukais bei traškesiukais.
Miglė: – Labai katalizuojamai veikia „Edward Sharpe & the Magnetic Zeros“, „The Lumineers“, „Burning Hearts“.
Knyga ar kitas skaitalas, kurią verta perskaityti
Kotryna: – Sergejaus Kozlovo „Ežiukas rūke“, nes ji – tiesiog apie esmę. Kitos įstrigusios suaugėliškos knygos labiau apie viena ar kita, o ši apie viską.
Miglė: – Janoscho „Panama labai graži. Kaip Tigriukas ir Meškiukas keliavo į Panamą“ – ką tik perskaičiau.
Filmas (-ai), kurie nuneša stogą
Kotryna: – Hayao Miyazaki animacija, „Rare exports“, „Prisukamas apelsinas“.
Miglė: – „Kuždesių sala“, „Babelis“, „Bado žaidynės“. Svarbu, kad emociškai paveiktų, kitaip jaučiuosi nieko nepamačiusi.
Miesto vietos, kur būtų galima praleisti daugiau laiko nei namie
Kotryna: – Visos tos vietos – ne mieste.
Miglė: – Po dienos maratonų labiausiai norisi pabėgti į mišką.
Vakarėliai ar kiti renginiai, kurių negalima praleisti
Kotryna: – Spontaniškai atkimštas vynas ne laiku ir ne vietoje su žmogumi, su kuriuo gera čia ir dabar :) Ir ne, tai nebūtinai – mylimasis. Tokia situacija kartais ištinka tiesiog PRIM PRIM ofisiuke.
Miglė: – Šeimos, artimiausių draugų fiestos ir kasmečiai dizaino pasitobulinimai.
Miestas ar šalis, kur norisi atvažiuoti ir nebeišvažiuoti
Kotryna: – Kad ir kiek būčiau keliavusi, visad traukia čia, atgal. Labiausiai širdin įdūrė Himalajų viršūnės Nepale. Netrukus iškeliauju į Islandiją. Jai mano mintyse jau senokai stovi altorėlis.
Miglė: – Važiuoti norisi visur, kur dar nebuvau, bet iš visur visada norisi ir išvykti. Man visada buvo svarbiau žmonės, ne vietos, todėl jei žmonių nebelieka, ta vieta netenka savo magijos. Dabar labai norisi į Libaną, jau senokai norisi, svajoju.
Didžiausias pasiekimas
Kotryna: – Džiugumas čia ir dabar. Ką tik išgirdau puikiai tinkantį posakį: jei kelionėje nėra šventės, šventė nelaukia ir kelio gale. O jei reikėtų išsirinkti kokį įvykį, tai gal įveikta 5340 m perėja Himalajuose…
Miglė: – Visi didžiausi pasiekimai juos pasiekus atrodo nebe tokie ir didžiausi. Siekiamybė tampa kasdienybe, todėl kartais tiesiog nebesuvoki, kaip viskas iš tiesų nerealiai gerai. Didžiausias pasiekimas man yra kasdienis jausmas, kad darai tai, ką visada ir norėjai daryti, – visa kita tiesiog susidėlioja savaime, lyg be pastangų.
Apie šriftų skonį
– Koks šriftas, jūsų manymu, yra kiečiausias?
Kotryna: – Šiandien akys didelės, galimybės neaprėpiamos, tad tokio nebeturiu, bet turėjau bestudijuodama ir tas mėgimas buvo toks ryškus, kad net vertas paminėjimo – Courier new! Visi tekstai, parašyti juo, atrodė kietai ar bent jau labai meniškai.
Miglė: – Aš iš mėgstamiausių mėgstamiausio (beje, to paties Courier New) išaugau susidūrusi su realybe. Dabar kiekvienai situacijai atsiranda vis kitas mėgstamiausias.
– Kokiems šriftams ir kokius skonius jau esate sukūrę?
Kotryna: – Britiškos kiaušinienės – šriftui Times , keptų zefyrų – Comic Sans, šveicariškos žuvies – Helvetica, žuvies pirštelių – Arial, šampinjonų ir gražgarstės karpačo – Helvetica Neue Ultra Light, įdaryto patisono NSO – Georgia, tuno sumuštinio – Courier New, liežuvio su majonezu – lietuviškam šriftui (!) Palemonas, margaspalvių užtepėlių – Wingdings, sūrio burbuliukų – Trebuchet…
– Kaip tai vyksta? Kas pirmiau atsiduria lėkštėje: patiekalas ar šriftas?
Miglė: – Projektą labai aktyviai vykdėme 2012 m., o šiemet jį atgaivinome Dizaino savaitės instaliacijai – porą savaičių sostinės kavinės „Vero Cafe“ vitrinoje (Vilniaus gatvėje) eksponavome pagal keturis mūsų „Taste the Font“ receptus iš popieriaus sumaketuotus patiekalus su visais aprašymais ir tikro maisto nuotraukomis.
Kotryna: – Kai kūrėme receptus, eiga būdavo maždaug tokia: pirmiausia į lėkštę dedame žinomą šriftą, kuris būtų atpažįstamas ne tik mums, bet ir didesnei grupei žmonių – ne dizainerių. Tada kapstomės po jo istoriją ir ieškome raktažodžių, kurie padėtų ant liežuvio galiuko pajusti konkretų skonį ar prieš akis išryškintų kokio nors produkto ar recepto viziją. Porą kartų procesas buvo atvirkščias – paragavus patiekalo neliko jokių abejonių, kad tai šrifto įsikūnijimas.
– Kokių šalių virtuvės ar kokie produktai labiausiai pasiduoda jūsų šriftų kūrybai?
Miglė: – Šriftai – kaip žmonės: turi savo charakterius, gimdytojus ir tautybes. Tad nemažą dalį mūsų parinktų šriftų ir pristato iš jų tėvynių kilę receptai.
– Ar dabar galite pasakyti, kuris šriftas yra skaniausias?
Kotryna: – Man pats skaniausias ir žaviausias taip ir liko Times – nuo jo viskas ir prasidėjo.
Miglė: – O man žiauriai skani buvo Helvetica Neue Ultra Light, tiesiog pati sulindo ir susikramtė.
– Gal planuojat išleisti kokią nors šriftų receptų knygą, kaip dabar madinga?
Kotryna: – Esame pagaminę tokią mažutę receptų knygelę su kyšančiu liežuviu, bet liaudis jos nesuprato, tad visa krūvelė liko dulkėti studijoje. :)
Apie grafinio dizaino padėtį
– Tai kaip ten vis dėlto yra… grafinis dizainas yra menas ar verslas? Ar galima šiais laikais pralobti iš grafinio dizaino?
Kotryna: – Tikimės, kad pralobti galima ir mudvi jau netrukus sėdėsim ant aukso puodų. O gal vieną dieną labai patenkintas užsakovas atrieks mums dar ir kokią pusę savo karalystės.
Miglė: – Ar tai labiau menas, ar verslas – priklauso nuo to, ar pats esi labiau menininkas, ar verslininkas. Abu kraštutinumai nieko gera nežada. Mes tupim viduryje. Kaip gi kitaip? Visad liekame ištikimos savo vertybėms ir idėjoms, bet prieš pradėdamos darbus visad sudarome sutartis, kad nebūtų pamiršta už tą kūrybą atsiskaityti.
– Ką galite pasakyti apie grafinio dizaino padėtį Lietuvoje? Kas čia blogai, o gal gerai?
Miglė: – Labai daug nauja ir gera. Labai daug grožių ir talentų. Ir mūsų vietos grafinio dizaino mokykla jau visai gerai varo, tad viskas tik geryn. O šiaip, kaip Lietuvoje, taip ir visame pasaulyje turbūt iki gyvenimo galo vis teks susidurti su neišprususių verslininkų vitrinose A ketvirtukuose Comic sans šriftu atspausdintomis žinutėmis…
– Koks galėtų būti blogiausio ir geriausio logotipo pavyzdys?
Kotryna: – Geriausių (kaip ir blogiausių) logotipų topų pilnas internetas, specialiai vykdomi jų rinkimai ir panašiai. Gerų sprendimų yra tikrai daug, kaip yra daug ir tiesiog savaime gražių, bet neturinčių jokio ryšio su preke, paslauga ar iniciatyva. Geriausias logotipas yra tas, kuris ir po pusmečio ar penkerių metų neatrodo pasenęs, sugedęs, supuvęs, atlaiko visus reikalavimus ir dizaineris gali pasakyti, kad kurdamas iš naujo vėl priimtų tokį patį sprendimą.
– Pavardykite keletą grafikos dizainerių, kuriais verta aklai tikėti:
Miglė: – Aklai tikėti galima Edvardu Kavarsku! Dėl užsieniečių negarantuoju, nes dažnai asmeniškai nepažįstu – vis dėlto žmogiškasis ryšys, kad ir kokia būtų sfera, geram rezultatui yra labai svarbus. Turbūt net nėra blogų dizainerių – yra tik bangų nesutapimas. Šiaip žavi olandų „Lava“ studijos darbai, kai kurias stygas vis užkabina, bet tiesiogiai dizaino žvaigždžių nesekame – didžiausi atradimai būna netikėtose vietose.
Kotryna: – „Pet Punk“ kuria savitą ir visiškai puikų pasaulį. Jais nepaliauju žavėtis. E.Kavarskas šauniai švariai dizainina. Dar labai patinka bendras „NEW!“ agentūros stilius, idėjos ir iniciatyvos. Bet toks vardijimas labai siaurai sufokusuoja. Talentingų žmonių, mano galva, tikrai laaabai laaabai daug!
– Jūs pačios pernai laimėjote „EXPO 2012“ Pietų Korėjoje logotipo konkursą, ko dar esate pasiekusios, dėl ko būtų verta užriesti nosį?
Miglė: – Kotrynai pasisekė laimėti Lietuvos grafinio dizaino asociacijos organizuotuose konkursuose – logotipo Lietuvos stendui „EXPO 2012“ Korėjoje ir Lietuvos pirmininkavimo ES
Tarybai šiemet. O naujausi dideli džiaugsmai – mūsų bendras darbas, t. y. atostogų namų SAKÀ, Druskininkuose (kartu su SPRIK architektais) apipavidalinimas, sudaryta sutartis su NASA koordinuojamu institutu ir mūsų tobuli dizaineriškų fetišų ateities planai. Happiness only real when shared.
Apie dizainerių buitį
– Kaip gyvena ir dirba PRIM PRIM studija? Kiek ten dabar jūsų yra?
Miglė: – Gyvename šeimyniškai. Kasdien fantazuojame apie ateitį ir tvarkomės su dabartimi. Pro stoglangius matome lėktuvus, sustingus mintims keičiamės darbais, pasiginčijame, paverdame viena kitai arbatos, paieškome idėjų sėdmaišiuose ir panašiai. Nuolatinės PRIM PRIM galvos yra kūrybinis Kotrynos ir Miglės duetas. Bet labai mėgstame pabendradarbiauti. Kartais su savo mylimaisiais – architektais, kartais su vietoje iš kūrybiškumo nenustygstančiais studentais, atkeliaujančiais į praktiką.
– Kaip atrodo jūsų studija ir kiek laiko per parą ten praleidžiate?
Kotryna: – Šviesi.
Miglė: – Erdvi, tik su mūsų užmojais ir prisigalvojimais, atrodo, greit ir ten nebetilpsime. Auga maketų krūvos, leidinių stirtos, lentynos pildosi… Šiaip studijoje praleidžiame visą dieną, kartais kiekviena mėgstame likti ilgiau su savais reikalais. Buvimo nepersūdome, kol kas joje dar nenakvojame, spėjame pasiilgti ir su noru grįžtame kitą rytą.
– Ką galit pasakyti apie tai, kad grafinio dizaino sferoje paprastai dirba daugiau vyrukų nei merginų?.. Neįžvelgiat čia kokios diskriminacijos ar dar kokių nors neaiškių grėsmių? Kodėl taip yra, o gal nėra?
Kotryna: – Kaip tai!? Mums susidaręs visiškai priešingas įspūdis. Pavyzdžiui, jau antrą vasarą esame apsėstos studenčių, atliekančių praktiką, – vien merginos… Kiek girdėjome, bent VDA vyrukų kurse būna vos keli, šiaip įtartina, gal visi programuoti mokosi? O gal čia koks dizaino katedros monas? Gal daugiau vaikinų dizainerių vyresnėje kartoje?..
– Nežinia… O pieną parduotuvėje jūs renkatės pagal pakuotės dizainą ar pagal kitus kriterijus?
Miglė: – Pieno neperku, bet kefyrą beveik kasdien. Renkuosi tik pagal pakuotę, prisipažįstu, ir ne gėda. Kartais ir nenusiperku, jei nerandu savo favorito.
Kotryna: – Pieną perku tokį, kuriame išgaudytos bakterijos ir jis ilgai laikosi. Maisto produktų pakuočių dizainą priimu kaip neišvengiamą realybę ir dažniau remiuosi kitais kriterijais, bet profesinę ligą neabejotinai turiu – iškart pastebiu, kas perdizainino naują pakuotę, koks naujas produktas atsirado. Dar esu atkreipusi dėmesį, kad nevalingai atmintinai išmokstu visas mieste kabančias reklamas.
– Žurnalus ir knygas skaitote ar vis dėlto labiau žiūrite?
Miglė: – Žurnalus perverčiu ir analizuoju layoutą – neperku, nes užtenka perversti. Knygas irgi labai vertinu pagal išvaizdą – patikusios panagrinėju ir turinį. Iš tiesų šiek tiek skauda širdį pirkti gero turinio, labai labai rekomenduotą knygą, kurios dizainas nelabai koks, kai geresnis variantas galvoje jau guli pats susimaketavęs…
Kotryna: – Aš sergu vaikiškomis knygelėmis ir jų iliustracijomis. Kartais geri piešiniai taip įgnyba, kad apima į įsimylėjimą panašus jausmas, ir perku nė nemirktelėjusi. O tada jau artimoje aplinkoje ieškau vaikų, kuriems galėčiau bent parodyti ar paskaityti. O šiaip su prastais gerų knygų viršeliais tenka susitaikyti kaip ir su visa kita karčia gyvenimo realybe. Atsiriboji ir skaitai.
– Gerai, o ką veiksite vasarą?
Miglė: – Skrisiu ženyti draugės, stebėti pusiau turkiškų, pusiau itališkų ceremonijų. Gal dar pasiseks dviračiais po Vokietiją pakeliauti ir kokiame nors ežere ar jūroje gerai atsimirkyti.
Kotryna: – Dvi savaites su palapine vaikštinėsiu po Islandijos ledynus ir ugnikalnius. O grįžusi baigsiu iliustracijas knygai, kuriai rašyti ir paišyti jau atidaviau beveik dvejų metų vakarus bei savaitgalius…