Rašė Jurgita Kviliūnaitė
Kaip ir jūs visi, taip ir aš turiu visokių baimių. Tik vasarą apie jas galvoju mažiausiai, ypač per atostogas. Net ir saulė, kurios šiemet netrūko, nebūtina, kai sieki patirti katarsį, kad galva išsivėdintų nuo darbinių, buitinių, asmeninių ir kitokių problemų ir baimių.
Nebaisu paslysti ant šlapių akmenų ir išgalvota ar tikra klaustrofobija kažkur išgaruoja, kai mėgini pasiekti slaptą krioklį kažkur Islandijos pietuose. Nebaisu susipjaustyti kojų į aštrius akmenukus Italijos ežero paplūdimyje, kai skubi įmerkti įkaitusį kūną į ne daug šaltesnį nei oras vandenį. Nebaisu susirgti suvalgius didžiausią savo gyvenime ledų porciją ar tuomet, kai nuo galvos iki kojų permerkia nebūtinai šiltas vasaros lietus. Nebaisu tingėti, naktinėti iki paryčių (skaitant knygą, žiūrint filmus ar tiesiog vakarojant su draugais festivalyje ar kaimo sodyboje), priaugti kilogramų, prisikirtus mamos įsiūlytų bulvinių blynų. Visiškai nebaisu ir tai, kad po atostogų teks maitintis kruopomis ir cukinijomis iš nuosavo daržo, nes keliaudama išleidau daugiau pinigų, nei planavau (argi būna kitaip?).
Jeigu ilsiesi ne savaitę, o bent kelias, net svajoti pasidaro nebebaisu, pradedi tikėti, kad viską, kas tavo gyvenime yra ne taip (žinoma, žiūrint iš savo varpinės – kitiems juk gali atrodyti, kad tavo gyvenimo kokybė yra tiesiog puiki, ypač peržiūrėjus svajonių atostogų akimirkas feisbuke), įmanoma pakeisti. Ir be jokių savipagalbos knygų (beje, keletą jų per savo atostogas perskaitė, pritaikyti realybėje pamėgino ir smagią medžiagą šiam numeriui parengė vienas žurnalo bendraautorių Marijus Gailius).
Perkrovus smegenis ima atrodyti, kad po atostogų suspėsi visas užduotis atlikti laiku, kaip to reikalauja visa armija viršininkų. Ko gero, ir jums nesvetima ta nesibaigiančios darbų virtinės baimė, kai po ilgos darbo dienos atsigulate į lovą ir, užuot skaičiavę neegzistuojančias baltas avis, rikiuojate kitos dienos darbus ir nei nervus raminančios arbatos, nei atpalaiduojantis katino murkimas nepadeda užmigti.
Per atostogas pradedi svajoti apie kokybiškesnį laisvalaikį, kurį skirsi ne tik buitiniams reikaliukams, bet ir savo kultūriniams poreikiams tenkinti – knygoms, spektakliams, filmams, koncertams, parodoms ir t.t. Gal net pagalvoji apie mezgimo, siuvimo, kalbų ar kitokius kursus, choro ar šokių repeticijas.
Jeigu esate vienišas (-a), pradedate tikėti, kad pagaliau atsiras tas vienintelis ar vienintelė, kuris mėgs tą pačią muziką, kaip ir jūs, nebus abejingas mėgstamo režisieriaus kūrybai, aptarinės su tavimi filmus bei knygas ir gal net leis katinui miegoti jūsų bendroje lovoje.
Taigi, perkraudami savo baterijas, dažnas pagalvojame apie radikalias permainas visose gyvenimo srityse, tačiau, vos nustojame skraidyti ir pasiekiame žemę (buto / biuro grindis), visos svajonės pasimiršta. Vėl pasineriame į įprastą rutiną: žadintuvas, dušas, pusryčiai, automobilis (ar troleibusas), biuras, pietūs, vėl automobilis (troleibusas), vakarienė, po to – paštas, feisbukas ar instagramas (retais atvejais – koncertas, filmas ar knyga), ir į lovą. Jeigu ne po pirmos, tai po antros darbo dienos sugrįžta tos pačios sunkios mintys, o kartu su jomis – ir tikros bei išgalvotos fobijos.
Fobijas savo kūriniuose vaizduoja ir Emilija Balas, paskolinusi vieną savo darbų rugpjūčio numerio viršeliui. „Darbuose stengiuosi neprimesti temos. Nors ją turiu bendrą visiems darbams – fobija, buitis kaip Sizifo mitas, troškimas. Savo darbuose noriu pasiekti Davido Lyncho efektą, kai jauti įtampą, kad kažkas vyksta, bet kas – nesupranti“, – interviu mūsų leidiniui teigia ji.
Su režisiere Kristina Buožyte kalbėjomės apie virtualią realybę – jau sausį ji su prodiuseriu Vitalijumi Žuku pristatys mums dar menkai pažįstamo formato filmą „Angelų takais“, atgaivinsiantį Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą. Apie naują profesiją – vaizdo tinklaraštininko – sužinosite perskaitę interviu su Pauliumi Mikolaičiu (arba Paul de Miko, kaip jis prisistato socialiniuose tinkluose).
Ir dar daug visko šiame numeryje – tiesiog skaitykite ir nieko nebijokite. Svajoti – taip pat. Geros likusios vasaros, iki pasimatymo rugsėjį!