Mūsų freelanceriškoje redakcijoje visi autoriai yra absoliučiai nepriklausomi – kur nori, ten ir rašo, nebūtinai tik žurnalui „37O“. Kai kurie netgi knygas leidžia ir oficialiai turi teisę vadintis rašytojais, ką jau ten žurnalistais. Negana to, visi rašo, ką nori, – omenyje turime laisvą temų pasirinkimą, o ne žurnalistikos principų nepaisymą.
Tiesą sakant, ir žurnalistais vieni kitų nevadiname, tiesiog – bendraautoriais. Juk sensacijų ir skandalų nesivaikome, žurnalistiniais tyrimais taip pat neužsiimame. Mūsų misija – supažindinti visuomenę su, mūsų galva, įdomiais žmonėmis iš kultūros lauko ir jų kuriamu menu. Mes net į biurą nesirenkame, tad esame beveik virtualioji redakcija, jeigu neskaičiuotume retokų susibėgimų kavinėse ir susitikimų renginiuose.
Visi skirtingi, visi lygūs (smagumo dėlei išduosime, kad šitą skambią frazę sugalvojome ne patys, o taip vadinosi kadaise itin populiarios lietuviškos grupės albumas) – tokiu šūkiu galėtų mojuoti mūsų žurnalo bendradarbiai, jeigu kada nors to prireiktų (labai tikimės, kad be to apsieisime – kam tie lozungai kultūringiems).
Bet šis tas mus, žurnalo autorius, vienija, nepaisant skirtingų lyčių, amžiaus ar rašymo stiliaus, – noras, kad išlėkęs žodis jaučiu negrįžtų. Ne iš bailumo, o siekdami skatinti savo skaitytojų sąmoningumą nevartojame tokių terminų kaip „gėjus“, „homoseksualas“, be to, radę progą išreiškiame palaikymą LGBT bendruomenei.
Nepalaikome ne tik homofobų, bet ir rasistų, nacionalistų ir ksenofobų. Neleidžiame nei sau, nei pašnekovams šaipytis iš veganų, nors tokių, kuriems „Oskaro“ laimėtojo Joaquino Phoenixo kalba, kurioje jis smerkė pieno pramonę, sukėlė šiurpuliukų, mūsų redakcijoje vos pora.
Neapsimetame nepastebintys klimato kaitos sukeliamų problemų, nors jau visi seniai praaugome Gretą Thunberg. Nevengiame ir kitų svarbių, tačiau ne visai tiesiogiai su kultūra susijusių temų.
Tačiau neįsijaučiame ir į pasaulio teisuolių vaidmenį suprasdami, kad tobulų žmonių tiesiog nebūna. Norėdami tuo įsitikinti patys, būtinai pažiūrėkite (jei tik dar spėsite) puikų Vytauto Puidoko filmą „El Padre Medico“ (jį pristatėme dar gruodžio numeryje, o straipsnį rasite mūsų interneto svetainėje 370.diena.lt), kuriame atskleidžiama tamsioji kone šventuoju laikyto lietuvių kunigo Aleksandro Ferdinando Bendoraičio pusė.
Kita vertus, mūsų pašnekovai taip pat nešneka bet ko ir apgalvoja kiekvieną žodį, nors ir nėra politikai. Ne paslaptis, kad į Seimą esame pririnkę tokių, kurių kalbas reikėtų gerokai prafiltruoti, jeigu norėtume cituoti. Tik, žinoma, tokiems mes savo žurnale vietos nesurasime, net jeigu kas nors imtų prieštarauti, kad gyvename savo socialiniame burbule ir nematome, kaip gyvena tie kiti žmonės, kitoje Lietuvoje.
Kad geriau gyventi savo susikurtame burbule, mano ir į nacionalinę „Eurovizijos“ atranką šviežių vėjų įpūtusios grupės „The Roop“ lyderis Vaidotas Valiukevičius: „Prieš kelerius metus atsiribojau nuo draugų, pažįstamų ir kitų žmonių ratų, kuriuose yra daugiau kritikuojama, nei palaikoma, daugiau apkalbama, nei dalijamasi idėjomis. Šitie dalykai atima energiją, tačiau nieko neduoda. Ir, atvirkščiai, su vienais atsisveikinau, o tuos, kurie stiprina, yra kūrybingi ir galėtų įkvėpti, palaikyti, pabandžiau prisitraukti. Trečia – pats stengiuosi neapkalbinėti, gyventi matydamas kuo daugiau šviesos. Taip pat gerokai daugiau nei dešimt metų neskaitau jokių komentarų internete. Juose dažniausiai pykstama ne ant žmogaus, apie kurį komentuojama, o ant savęs ir savo neveiklumo. Ten labai daug liūdesio, pykčio ir destrukcijos, o aš noriu kurti, todėl atsiriboju nuo šių dalykų.“
Dar šiame numeryje supažindinsime jus su paauglių rašytoja ir kūrybinio rašymo mokytoja Egle Ramoškaite, Vilniaus knygų mugėje viešėsiančia švedų detektyvų žvaigžde Stefanu Ahnhemu, mūsų žurnalui vasario mėnesio viršelį sukūrusiu tapytoju, iliustratoriumi Vytautu Stakučiu-TRAFIK. Vasario žurnale panagrinėjome, ar mūsų šalyje pakankamai muzikos kritikos, pasidomėjome, kokiais trumpametražiais filmais pamėgins nustebinti artėjantis „Kino pavasaris“. Tradiciškai rasite muzikos albumų ir knygų apžvalgas bei naujausių spektaklių recenzijas. Gero skaitymo ir iki susitikimo pavasarį!
Jūsų „37O“