Visi turbūt esate patyrę tą svetimos gėdos jausmą, kai jaučiamės kalti, nors nieko blogo ir nepadarėme. Bet ir nieko gero – pasitaiko situacijų, kai esame bejėgiai kažką pakeisti, nes svertai – ne mūsų rankose.
Ko gero, dabar taip gana dažnai jaučiasi ta visuomenės dalis, kuri neina nuo nežinia ko ginti tradicinės šeimos ir su malonumu skiepijasi, kad vasarą galėtų be baimės apsikabinti artimuosius ir draugus, pasiklausyti gyvai atliekamų mėgstamų grupių ir atlikėjų dainų ar pačilinti prie Viduržemio jūros.
Tas svetimos gėdos jausmas apima klausantis ne tik politinių taškų prisirinkti visuomenės sukiršinimo kaina sumaniusių šeimų „gynėjų“, bet ir šalies Prezidento, kai kurių Seimo narių kalbų. Lygiai taip pat gėda stebėti Kauno valdžios išsisukinėjimus suteikti leidimą surengti LGBT eitynes. Ką jau kalbėti apie nepriimtą Partnerystės įstatymo projektą ir perdažomas perėjas.
Visa tai demonstruoja, kad didelė dalis politikų yra tiesiog nebrandūs bailiai, dėl politinių dividendų stojantys ne į skriaudžiamųjų, o į skriaudžiančiųjų pusę. Jie renkasi dalyvauti tuose politiniuose festivaliuose (ačiū Remigijui Šimašiui už aiškų įvardijimą), kad tik būtų minios, kuri pati muša ir pati rėkia, priekyje. Negana to, tai miniai nepritariančius išdrįsta apkaltinti arogancija ir atskirties tarp socialinių sluoksnių didinimu.
„Ten, kur nėra kultūros, tarpsta arogancija ir poreikis skirstyti bei rūšiuoti Lietuvos žmones“, – teškia mūsų Prezidentas Gitanas Nausėda savo metinėje kalboje. Jeigu negirdėjote šio pranešimo, skubame paaiškinti, kad Jo Ekscelencija šiuo sakiniu norėjo nušauti du zuikius. Pirmiausia – įgelti kultūros ministrui Simonui Kairiui, kad šis esą per ilgai neatvėrė kelio kultūros renginiams. Kitas šio sakinio tikslas – įteigti, kad negalima galvoti kitaip nei toji minia, kurios pusėje pasirinko būti mūsų Prezidentas, nes tai jau žmonių skirstymas ir rūšiavimas. Suprask, anoji arogantiškų vilniečių skriaudžiama minia visuomenės skaldymu neužsiima. Prašau priminti, o kas gi sumanė skirstyti šeimas į tradicines ir į netradicines?
O mes norime pasidžiaugti, kad jaunieji šalies kūrėjai nebijo būti atstumti viduramžiška šeimos samprata besivadovaujančios minios, o siekia savo darbais jiems paaiškinti, jog meilė gali egzistuoti ir „netradicinėse“ šeimose. Pirmajame lietuviškame seriale apie gėjus vaidinantis aktorius Deividas Breivė įsitikinęs, kad visuomenės edukacija serialu yra veiksminga: „Man didžiausią įspūdį paliko keli komentarai, kurie pasikartoja ir „YouTube“: „Šiaip nemėgstu homoseksualių žmonių, bet šitas serialas geras.“ Labai įdomus pasirodė šis efektas. Vadinasi, tas egzistuojantis įsitikinimas vis vien dominuoja, nepaisant to, kad emociškai šis serialas veikia, jis laukia kitų serijų, jį tai kabina. Ir tai buvo du panašūs komentarai iš skirtingų paskyrų. Šiame seriale kalbame apie pačią meilę, tarpusavio santykius, tai visiems artima ir suprantama tema. Nesvarbu, kad vaizduojama gėjų pora. Visi žinome, kas yra meilės pajutimas, noras būti kartu, – juk esame socialiniai gyvūnai, kuriems reikia šilumos, meilės, supratimo ir išklausymo. Visa tai suprantame, tačiau kyla prieštaringų minčių. Gal tai tiesiog edukacijos trūkumas. Vis dėlto toks komentaras suteikia vilties, kad gal po kiek laiko taip nerašys, gal pasidomės daugiau, gal jų aplinkoje atsiras homoseksualių žmonių ir jie pamatys, kad niekas dėl to nesikeičia.“
Kita mūsų šio numerio pašnekovė, literatūros padangės naujokė Ieva Dumbrytė sako, kad savo debiutiniame romane pagrindiniu pasakotoju vyrišką personažą rinkosi sąmoningai: „Kai skaitau romaną, rašytą moters vardu, kažkodėl galiu įsivaizduoti tik moterį, kai skaitau romaną vyro vardu, galiu įsivaizduoti ir vyrą, ir moterį, t.y. visas pozicijas. Mūsų jau tokia ta kalba, kad žmogus yra „jis“ ir labiausiai norėjau pavaizduoti žmogų. Tačiau negaliu nuslėpti, kad manyje yra kažkokio vyriško klodo. Taip gali būti dėl to, kad nuo šeštos klasės virš viršutinės lūpos žėlė ūseliai, dėl neįprastai didelio ūgio, būdama penktokė, kūprinausi, esu girdėjusi mokykloje, kad mane vadina Rembo.“
Šiame numeryje dar rasite pokalbius su grupių „Deeper Upper“ ir „Neteisėtai padaryti“ nariais, muzikos ir knygų apžvalgų, spektaklių recenzijų. Gero skaitymo ir gražios vasaros, iki susiskaitymo liepą!
Jūsų „370“