Susidaro įspūdis, kad šią vasarą muzikos gali būti net ir per daug. Ir ne tik Vilniuje. Koncertai, festivaliai organizuojami arenose, parkuose, kavinių terasose, miestų aikštėse. Mokami ir nemokami. Labdaringi (dažniausiai skirti nuo karo kenčiančiai Ukrainai palaikyti) ir ne. Klasikos, roko, popmuzikos, džiazo, šokių, alternatyviosios muzikos. Ar tik pasiūla neviršys paklausos?
Gausi pasiūla tikrai nestebina – po dvejų pandemijos metų tiek renginių organizatoriai, tiek muzikantai stengiasi išnaudoti visas galimybes ir užsidirbti. Dažnas jų per tą prakeiktą kovidą bandė gyventi iš pašalpų, kažkas įklimpo į skolas. Tad dabar pats laikas atsigriebti.
Regis, labiausiai visi pasiilgome festivalių – geriausias to įrodymas Vingio parke neseniai vykęs „Eurovizijos“ nugalėtojų „Måneskin“ ir juos apšildžiusių Lietuvos bei užsienio muzikantų koncertas, organizatorių vadintas vienos dienos festivaliu. Puikus vasariškas oras, šėlstanti daugiatūkstantinė minia (kalbama, kad susirinko per 30 tūkst., ir tai bene didžiausias žiūrovų skaičius po „Foje“ rekordo 1997-aisiais, kai tame pačiame Vingio parke šėlo apie 60 tūkst. muzikos gerbėjų), ko gero, leido optimistiškiau į gyvenimą pažvelgti ir kitų renginių organizatoriams.
Taigi džiugiai konstatuojame, kad po dvejų metų kovidinės nežinios iš numirusių prisikėlė beveik visi festivaliai, o jums, mieli skaitytojai, linkime turėti pakankamai pinigų ir sveikatos, kad aplankytumėte savo mėgstamiausius ir atrastumėte naujų.
Daugelis stengiasi atsigriebti ir kitoje per pandemiją kiek apmirusioje – poilsinių ar pažintinių kelionių – srityje. Dešimtys lėktuvų su tūkstančiais lietuvių kasdien skrenda į turkijas, graikijas beigi ispanijas pasimaudyti šiltesnėse jūrose nei Baltijos, paragauti kitokio maisto ar tiesiog pailsinti smegenis nuo Lietuvos ( taip pat ir karo Ukrainoje) realijų.
Mes neatostogausime visą vasarą ir kviesime skaityti žurnalą pamėgtose vietose ir netgi festivaliuose. Birželio numeryje rasite interviu su seniai girdėta (ir mūsų kalbinta) dainininke Alina Orlova, kuri ką tik išleido savo naują albumą „Laumžirgiai Mėlyni“. Su ja kalbėjomės ne tik apie naują darbą, bet ir apie populiarumo kainą.
„Man pasisekė anksti atrasti savo kelią ir užsiimti mėgstama veikla. Gavau tuo metu retą galimybę plačiai dalytis savo kūryba, sulaukiau daug dėmesio ir palaikymo iš klausytojų… Kita vertus, ankstyvas įvertinimas, manau, nepraėjo be padarinių. Su amžiumi, kai praeitis jau po truputį virsta istorija, imu geriau suprasti tą didelių lūkesčių ir aukštai iškeltos kartelės poveikį jaunai asmenybei. Nėra paprasta – lengva nusivilti, pasiklysti ir pamesti save“, – duodama interviu mūsų bendraautorei Tomai Vidugirytei kalbėjo žinoma muzikos autorė ir atlikėja.
„Svajonių darbo“ rubrikoje – net septynios moterys, kurios nepabijojo imtis iki šiol itin vyriška laikytos kino operatoriaus profesijos. Apie operatoriaus darbo užkulisius ir iššūkius mūsų kino srities ekspertė, režisierė Jorė Janavičiūtė kalbėjosi su Meida Lileikyte, Laura Aliukonyte, Lina Margaityte, Odeta Riškute, Vismante Ruzgaite, Kristina Sereikaite ir Elvina Nevardauskaite.
Debiuto rubrikoje – taip pat gana egzotiškos profesijos atstovė. Giedrė Ivanova kalbėjosi su istorijų pasakotoja Milda Varnauskaite, kuri šio meno išmoko Amsterdame, tačiau dabar su savo pasakojimais keliauja po visą pasaulį.
Taip jau sutapo, kad ir „Blunkančios sofos“ rubrikai mūsų bendraautorė poetė Lina Simutytė taip pat pakalbino moterį – San Diege (JAV) gyvenančią poetę, „Pirmosios knygos“ (PK) konkurso pirmos vietos laimėtoją Birutę Grašytę-Black.
Šiame itin moteriškame numeryje taip pat rasite naujausių knygų ir muzikos albumų apžvalgų. Gero skaitymo ir iki susitikimo liepą! Jūsų „370“
