Tie patys klausimai kino kritikui Dmitrijui Gluščevskiui
Klausinėjo Giedrė Ivanova
Kad ir kokie įdomūs ar nuobodūs būtų klausimai, visuomet didesnis dėmesys skiriamas atsakymams. Atsakydamas (ir klausdamas, žinoma, bet šįkart ne apie tai) žmogus tarytum išsiduoda – jis beveik visuomet įsileidžia į savo vidų, pasako daug daugiau, negu tik atsako į tai, ko buvo paklaustas. Gali, pavyzdžiui, klausti, kokia jo ar jos mėgstamiausia spalva, ir čia staiga išners skaitytos knygos, savivertės laipsnis, savitas požiūris (į klausimą, klausiantį ir apskritai gyvenimą), tapybos žinios, dabartinė nuotaika, užgniaužtos svajonės, malonus ar nelabai praeities įvykis, humoro jausmas, net kokios nors ne visuomet tokios akivaizdžios charakterio savybės. Dar įstabiau, kad kitas pašnekovas galbūt atsakys ir pasakys visai kitus dalykus. Gal pasakys tą patį – net nežinau, kaip iš tiesų įdomiau. Ir čia tik vienas klausimas! O jei jų būtų, tarkime, 28? Būtent į tiek vienodų klausimų pakviečiau atsakyti dvylika įvairių kultūros ir meno sričių atstovų – po pašnekovą kas mėnesį. Šįkart kviečiu paskaityti kino kritiko, kino festivalių „Scanorama“ ir „Pirmoji banga“ programų sudarytojo Dmitrijaus Gluščevskio atsakymus.
Labas! Kaip tau sekasi? Ar sekasi? Ir apskritai – kiek svarbi sėkmė gyvenime?
Neseniai vienas geras bičiulis mane paprotino: kiekvieną kartą, kai nori pasakyti, kad pasisekė, pagalvok, ar nenuvertini darbo, įdėto siekiant tikslo. Nuo šiol stengiuosi nepamiršti: sėkmė – svarbu, bet svarbiau – atkaklumas.
Kas (tau) yra laimė?
Euforinė būsena, kurios svarbą be reikalo sureikšminame. Svarbiau – prasmė.
Jei reikėtų rinktis – būtum labai labai didelis ar labai labai mažas?
Visada buvo gaila žmonių, kurie turi nuolat saugoti galvą ar kęsti kojų skausmus ankštose viešojo transporto sėdynėse. Mažiems, regis, truputį lengviau.
Su kuo svajotum papietauti?
Sykį Vilniuje turėjo vykti (ir įvyko) mano karštai mylimos „Metallicos“ koncertas, kuriame neplanavau apsilankyti. Tą dieną, eidamas universiteto link, prie prezidentūros, pamačiau grupės lyderį Jamesą Hetfieldą. Pamačiau, pasidžiaugiau ir nupėdinau sau toliau. Kalbėtis – tuo labiau valgyti – su savo dievukais rizikinga: dažniausiai sužinai, kad jie tokie pat, kaip ir tu.
Didžiausias melas pasaulyje, kuris – ačiū Dievui – egzistuoja…
Ačiū Dievui, melas egzistuoja kaip galimybė. Be jo, matyt, nebūtų nei kultūros, nei kokio kito kūrybiškumo. Niekada, niekaip, jokia apimtimi ir pavidalu nemeluoja tik šventieji ar visiški nuobodylos. Įtariu, neretai tai tie patys žmonės.
Atvyko traukinys į praeitį. Būtina lipti, bet galima rinktis, kur išlipti. Kur keliausi?
Ką ten veikti? Kažko keisti geriau nereikia, o šiaip pažioplinėti tiks viskas. Tačiau tik iki kito reiso atgal, į ateitį.
Keista, kad vis dar nesukurta, nors taip reikalinga…
Aš gaminu keptuvėse su nepridegančia danga ir moku pertrinti česnaką peiliu ir druska. Sakyčiau, žmonijai išradimų jau užtenka.
Kur ir kam geriausia leisti pinigus?
Išleidęs pinigų knygoms ar muzikai, visada jaučiuosi šiek tiek kaltas. Išleidęs juos lašiniams turguje – niekada.
Kokia didžiausia žmogaus stiprybė?
Sugebėjimas nesusireikšminti. Gaila, sutinkama gan retai.
Kokio dar bent vieno dalyko turėtų mokyti mokykloje?
Klasikinės kalbos – privalomai visiems.
Kiekvieną mielą dieną tau būtina…
Ryte nueiti į tualetą – vienas labiausiai nuvertinamų didžiųjų gyvenimo malonumų.
Sako: jei gali sukurti (knygą, dainą, filmą, spektaklį, drabužį ir t. t.), sukurk. Tačiau sako: jei gali nekurti – nekurk. Kaip sakai tu?
Dažniausiai pasižiūriu / pasiklausau / perskaitau ir pagalvoju: galėjo ir nekurti.
Kaip rekomenduotum ilsėtis, kad iš tiesų pailsėtum?
Nepersidirbti in the first place. Atsigriebti beveik neįmanoma.
Jei būtų galima pakeisti žmogaus kūną, ką pridėtum ar atimtum?
Gal galima būtų kaip nors greičiau evoliucionuoti iš vertikaliai stovinčių į daug sėdinčius? Ta skaudanti nugara labai jau užknisa.
Geriausias visų laikų Jamesas Bondas yra…
Seanas Connery’is, nes pirmas. Arba Pierce’as Brosnanas, nes pirmas man.
Patarimas sau kūrybinio kelio / karjeros pradžioje…
Daugiau dirbk ir mažiau klausyk patarimų.
Didžiausias paprasčiausias tavo pastarųjų metų atradimas?
Viso grūdo kapotų avižų košė.
Jei turėtum visą mėnesį klausyti vienos tos pačios dainos, tai būtų…
Jei tikėčiau mano „Spotify“ statistika – „Madvillain“ „All Caps“.
Skaniausias patiekalas, kurio nemoki gaminti?
Sunkiausia gaminti paprasčiausius patiekalus. Jiems reikia tobulos technikos, kurios nepaslėpsi už ingredientų gausos. Pavyzdžiui, paprasčiausia pasta gaminama su aliejumi ir česnakais. Dar nesijaučiu galintis pasigirti, kad supratau, kaip.
Aksesuaras ar daiktas, be kurio dažniausiai nekeli kojos iš namų?
Mama nuolat kartoja: ko tu tą kuprinę vis tampaisi, ką tu ten turi? Dažniausiai nieko.
Kas tau sunkiausia?
Pakęsti kvailus žmones, kurie mano esantys protingi. Mažai kas erzina labiau nei tuščios pretenzijos.
Gražiausias žodis yra…
Vabalas.
Kokiam realiam žmogui (o gal personažui) trūksta paminklo ir kur?
Mainyčiau Vilniaus paminklus į vieną kino teatrą, kuriame galima rodyti visų formatų juostas.
Jei galėtum, kokio filmo ar serialo pabaigą pakeistum?
Šiemet archyvinio kino festivalyje Bolonijoje rodė prancūzų filmą „Dans la nuit“. Sukurta 1929-aisiais, viena paskutinių prancūzų nebylių juostų. Ji gan trumpai išbuvo kino ekranuose, o paskui ilgam buvo pamiršta. Visiškai fantastiškas kūrinys, makabriškas, siurrealistiškas, atrodo, kad nufilmuotas vakar. Viena bėda: pabaigoje visa jo atmosfera nubraukiama vienu lengvu neatsakingu judesiu. Galbūt prodiuseriams atrodė, kad kitaip žiūrovams jis bus per tamsus. Nereikia nuvertinti savo auditorijos.
Pati nuostabiausia vieta Lietuvoje yra…
Pirma, labai prastai gaudausi geografijoje. Antra, labai mažai kur esu buvęs Lietuvoje. Trečia, užtat pirmąkart gerai išvaikščiojau Vilniaus Žirmūnų trikampį. Patiko.
Jei žmogui nereikėtų miegoti, kam skirtum tas papildomas valandas?
Miegui. Miegas – jėga. Jei jo nebūtų, reikėtų išrasti.
Tiesiog būtina bent vieną kartą gyvenime perskaityti…
Buvo laikai, kai nesusimąstęs būčiau atsakęs – „Žiedų valdovas“. Buvo ir tokių, kai atsakymas būtų – „Ulisas“. Tačiau šiaip nieko nėra būtino, tik geriau skaityti nei neskaityti.
Klaida, kurią mielai pakartotum…
Neprotinga užsilikti vakarėlyje, kai rytoj anksti keltis. Tačiau kaip atsispirti pagundai?