Tik jis labai skiriasi nuo to, ką mes šabloniškai pavadintume auksiniu jaunimu – čia jokio aukso, naujausių prabangių sportinių automobilių tamsintais langais, apsento fėjų ir kokaino. Vietoj to – rankų darbo išskirtiniai vienetiniai jaunos perspektyvios dizainerės aksesuarai, vintažinis dviratis (merginoms privaloma – su krepšeliu), naujas, dar neišpopuliarėjęs baras, kurio pavadinimą sudaro mažiausiai du žodžiai, ir taurė vyno rankose…
1. Kokia tavo profesija?
Ankstesnis auksinis jaunimas buvo turtingų tėvelių turtingi vaikeliai arba verslininkai, o dabar tai –viešųjų ryšių ar rinkodaros ekspertai, reklamos ar aktorių agentūrų atstovai, teatrų ir kino teatrų, coffeeshopų darbuotojai, interjero ar jau minėtų aksesuarų dizaineriai.
Anksčiau verslininkai atvirai sakydavo, kad jų tikslas – pinigai, dabar svarbiausia – idėja ir kūrybinis procesas. Kitaip tariant – nuolatinis brainstormas, ieškant galimybių parsivežtas iš užjūrio idėjas pritaikyti pilkoje mūsų kasdienybėje.
2. Kokiame rajone gyveni?
Anksčiau auksinis jaunimas gyveno naujos statybos naujam bute naujam rajone, o dabar raktinis žodis – „loftas“. Net jei tai tas pats naujas butas naujame name naujame rajone, tačiau „su antresolėm“. Kartonkiemio bendruomenė netiesiogiai dalyvauja kaimyno asmeniniame gyvenime, o jūsų lofte vykstančiame Jazzu koncerto afterparty neabejotinai apsilankys ne tik namo kaimynai, bet ir visų kitų miesto loftų gyventojai.
3. Kaip leidi laisvalaikį?
Auksinis jaunimas mėgdavo linksmintis vakarėliuose ant stogo arba pas tą, kuris jį turi, būtinai į svečius pasikvietęs kokią nors vietinės reikšmės (kartą televizijoje pasirodžiusią) žvaigždutę. Dabar linksmybės intelektualios – knygų klubas arba protmūšis. Svarbu suburti savo komandą, ginčytis
dėl klausimų ir nušvilpti tuos, kurie naudojasi „Google“. Apskritai, dabar linksma jau vien tada, kai kam nors gali papasakoti, kokią naują mūsų šalyje dar nepasirodžiusią knygą esi perskaitęs, būtinai rekomenduoti filmą, kurio pas mus kino teatruose net ir nerodys, ar papasakoti apie neseniai atrastą ekologišką sūrių fermą. Kultūringą laisvalaikį anksčiau bylodavo apsilankymas miuzikle „Mama mia“, spektaklyje apie meilę pagal grafiką arba atsisveikinimo turo koncerte. Dabar kultūrinis maršrutas veda į apleistas gamyklas, neatrastas palėpes ir antikvarines bažnyčias (repertuarų ieškokite bloguose). Kultūringai atrodydavo ir šeštadienio vakarai stebint šokių ir dainų konkursus. Dabar kultūros lygį rodo tai, kad neturi televizoriaus.
4. Ką ir kur perki?
Tiesa, ekologiškumas, kaip ir loftas, – kodinis šių dienų auksinio jaunimo žodis. Minėjau vintažinius dviračius. O kur dar rūšiavimas, medžiaginiai pirkinių krepšeliai, Tymo turgeliai… Eko vizija, misija ir vertybės – šių dienų mada. Šių dienų prabanga jau nebe „Dior“ ir „Chanel“, o rankų darbo muilas ir natūrali kosmetika (ar kada skaitei jos sudėtį?). Jau nebe šviečiantys garsūs logotipai, o blusturgių ir vintažinių radiniai arba jaunos ir perspektyvios dizainerės išskirtiniai vienetiniai darbai.
5. Ar turi savo blogą?
Anksčiau auksinis jaunimas skaitydavo lietuviškąjį „People“ variantą, ieškodamas ten savo pažįstamų (arba potencialių pažįstamų), apkalbinėdamas, kas kiek priaugo ar sulyso, ar rinkdamasis naują taikinį, t. y. svajonių jaunikį/ merginą. Dabartinis auksinis jaunimas pats rašo. Blogus. Ir skaito blogus. Tuomet rašo blogus apie tai, kokius blogus yra perskaitęs. Pastebima, kad blogas gali būti bet kokia tema, svarbu, kad būtų snobiškas, ciniškas, minimalistinis ir protingesnis už visus kitus blogus – kad rašantys apie tai, kokius blogus yra perskaitę, paminėtų jūsų blogą.
6. Ką tu valgai?
Anų laikų auksinis jaunimas lankydavosi picerijose su staltiesėmis (nemaišykite su jaunimu, kuris lankosi labai panašiose picerijose, tik be staltiesių). Dabar pietaujama ir vakarieniaujama vegetariškose, veganiškose, ajurvedinėse kavinėse. Tarp pietų ir vakarienės rankoje pasiimamas kavos išsinešti puodelis, dėl kurio ekologiškumo nesu tikra. Gausybė gourmet stiliaus parduotuvėlių ir delikatesų krautuvėlių skatina atrasti gaminimo namuose malonumą, o nauja patirtimi bus galima pasidalyti su aplinkiniais (bloge apie maisto ruošimą).
7. Kiek tau metų?
Be kita ko, pasikeitė ir paties jauno žmogaus apibūdinimas. Anksčiau 23 metų netekėjusi mergina jau buvo vadinama senmerge, o tokio amžiaus vyrukas turėjo vairuoti atitinkamą statusą atspindintį automobilį. Dabar auksinis jaunimas, būdamas tokio amžiaus, dar tik baigia gapyear, 25-erių ieško savęs, 27-erių keičia profesiją, 30-ies pagaliau atranda save, o paskui dar porą metų bando įsitvirtinti naujoje srityje – nieko baisaus, jei savęs atradimas ar praradimas keleriais metais užsitęsia.
8. Su kuo tu bendrauji?
Tiesa, dar liko vienas bendras auksinio jaunimo tada ir dabar bruožas – social networking, kaip ir anksčiau, taip ir dabar (ir per amžius amen) liko svarbiausiu užsiėmimu. Visų keliai vis vien susikerta toje pačioje vyninėje. Čia prasideda ir baigiasi draugystės, čia mezgasi nauji projektai
ir kuriasi šeimos. Vyne skęsta nuoskaudos ir laistomi džiaugsmai. Prie baro prasilenkia senasis ir naujasis auksinis jaunimas. Šiame krašte laimi tas, kuris turi daugiau pažįstamų (geriausia – įžymių pažįstamų). Gaji paslaugos už paslaugą tradicija ir natūriniai mainai (aš tau kvietimą – tu man du). Pelningą projektą ar stulbinamą karjerą padaro tie, kas sugeba bendrauti ir bendradarbiauti. Mokėk reklamuotis, garsiai juokis, kad atkreiptum dėmesį, ir visada su savimi turėk vizitinę kortelę su abstrakčiu specializacijos apibūdinimu, pavyzdžiui, „idėjų vadyba“.
Viskas yra laikina. Ateis jaunesni, kūrybingesni, perspektyvesni. Rasis naujos mados, naujos erdvės, užsidarys vyninės, jų vietose atsidarys kitos. Keisis veidai, mintys ir kavos išsinešti kainos. Tačiau visuomet bus tokių žmonių, kuriuos vadinsime auksiniais, ir ne dėl to, kad jie daugia pasiekę ar pamatę, o dėl to, kad jie ryškiau matomi mūsų pilkoje kasdienybėje.
P. S. Jeigu skaitydamas šį straipsnį bent sykį pagalvojai: „O, čia apie mane!“, tai reiškia, kad tu priklausai auksiniam jaunimui. Tai nėr nei blogai, nei gerai. Tiesiog konstatuoju faktą.
Rašė: Agnė Tuskevičiūtė
Piešė: Tomas Mozūra