Rašė Jurgita Kviliūnaitė Dogan
Neseniai socialiniuose tinkluose pamačiau diskusiją apie tai, kad Lietuvos kalbininkai neretai sunkina gyvenimą tautiečiams vietoj visiems suprantamo (ar nebūtinai) angliško termino siūlydami mažiausiai trijų žodžių kombinaciją.
Į diskusiją įsitraukusi žurnalistė Rita Miliūtė kaip pavyzdį pateikė terminą „jet lag“, kuris lietuvių kalboje virto net keturių žodžių junginiu – „organizmo paros ritmo sutrikimas“. Netrukus prie diskusijos prisijungė šmaikštuolių, siūlančių trumpesnes versijas. Vienas pasiūlė „jet lag“ vadinti „organizmo paros ritmo sutrikimo“ santrumpa – orparisu, kitas – laikalige. Paskaičiau, pasijuokiau, o paskui susimąsčiau.
Noras rašyti / kalbėti vartojant kuo trumpesnes ir aiškesnes sąvokas šiais visuotinio skubėjimo laikais visiškai suprantamas. Gyvenimas per trumpas, kad vietoj šešių raidžių klaviatūroje rinktum ar ištartum visas 29. Mūsų kalbos sergėtojai iš tiesų kartais galėtų būti kiek lakoniškesni ir dažniau pasitelkti fantaziją.
Tačiau ar žinojote, kad ne vien kalbininkai kuria naujažodžius, pasiskolindami iš svetimų kalbų ar sukurdami visiškai naujus? Naujažodžių neretai sukuria patys kalbos vartotojai. Pamenate, kažkada visi juokėmės iš vielabraukio, kurį kalbininkai neva siūlė vartoti vietoj troleibuso. Tai tebuvo miesto (greičiausiai Vilniaus) legenda, t. y. kieno nors pokštas, o ne rimtas kalbininkų siūlymas. O štai žodį „dūzgės“ kaip angliško žodžio „afterparty“ atitikmenį kažkas sugalvojo ir parašė paskelbus konkursą internete.
Prisipažinsiu, kad iš tiesų gimtosios kalbos atžvilgiu esu gana konservatyvi, tad vis labiau populiarėjantis svetimų žodžių vartojimas jau ima erzinti ne tik viešojoje erdvėje, bet ir dirbant.
Redaguodama žurnalo bendraautorių tekstus vis dažniau randu angliškų terminų, kuriuos labai paprasta pakeisti elementariais lietuviškais žodžiais. Kai kuriems autoriams atrodo, kad jų, kaip ir žodžių iš dainos, iš interviu išmesti negalima, – žmogus taip pasakė, ir šventa. Kokia nesąmonė! Stebina ne tik autoriai, bet ir pašnekovai, galvojantys, kad interviu bus tarsi įdomesnis, jeigu kas antras žodis bus angliškas. Ne, mielieji, tikrai nebus!
Šįkart spausdiname nemažai puikių interviu. Žurnalo bendraautorė poetė Lina Simutytė pasikalbėjo su poezijos pasaulyje eilių knyga „Mėlynieji malonumai“ neseniai debiutavusia Austėja Jakas. Mūsų melomanė Toma Vidugirytė kalbino ukrainietę muzikos agentę Christiną Austin, kuriai nusišypsojo laimė dirbti muzikos talentais besirūpinančioje kompanijoje „United Talent Agency“. Publikuojame interviu su ne vienu tarptautiniu apdovanojimu įvertintu menininku, fotografu iš Vokietijos Mario Wezeliu ir šokėju Mantu Ūsu, kuris šokio scenoje dirba jau penkiolika metų. Žurnale rasite ką tik prasidėjusio festivalio „Nepatogus kinas“ filmų rekomendacijų, knygų ir naujų muzikos albumo apžvalgų. Gero skaitymo ir iki susitikimo lapkritį!
