Rašė Marijus Gailius
Neseniai Jungtinių Tautų tribūnoje skelta aistringa Gretos Thunberg kalba sužadino ir nutylėtas aistras Lietuvoje. Tiesa, šios aistros atrodė kaip impotento sapnas apie pirmąją meilės naktį.
Kas taip traukė už liežuvio filosofijos profesorių Vytautą Ališauską tiesioginėje „Laisvės TV“ laidoje svarstyti, kad šešiolikmetė švedų aktyvistė atseit nebuvo „pernelyg patraukli“, o atrodė „grėsmingai ir keistai“? Suprasčiau abejonę, jeigu ponas Ališauskas pats atrodytų kaip dendis iš naujausios drabužių kolekcijos reklamos. Bet dabar lieka spėlioti, kas jį taip išgąsdino.
Ko gero, štai kas. Tai vykstanti elito ir neprivilegijuotųjų sandūra. Mergina prieš patyrusį patiną. Užsitarnauta galia su visais statusais ir titulais – prieš jaunatvišką maksimalizmą ir paauglės sielos jėgą. Tai ir gąsdina.
Jie bijo jaunesnių, nes jų nepriima. Nebent atsirenka lojalius, priklausomus, padlaižius. Litovskij standart. Tiesa, ir patys jaunikliai dažnai nelieka dėkingi vyresniems už paramą ir patarimus, nes nevertina autoritetų.
Tačiau už ką Greta turėtų vertinti mus, vyresnius? Už mūsų gyvenimo būdą? Kuris jau seniai sukompromituotas, tik mes, vis dar užpylę akis akropoliniais išpardavimais ir lėktuvo kelionėmis į Tenerifę, nenorime pamatyti supuvusių vartotojų pasaulio pamatų?
Greta mums gali nepatikti taip, kaip nebūtinai patinka tiesa. Tiesa ta, kad Žemė šįkart šyla dešimt kartų greičiau nei kada iki šiol planetoje ir kad tai turi rimtų padarinių. Ir ne saulė, ne debesys, ne ugnikalniai ar gamtos ciklai lemia šitą procesą, o žmogus.
Savo rūšies garbės iššūkį įsisamoninę individai – nuo politikų iki paauglių – bando padėtį keisti. Manau, kad klimato kaita yra per didelė, per sunki ir pernelyg abstrakti problema, kad mūsų rūšis sugebėtų su ja susidoroti. Tik ar tai reiškia, kad viskas beviltiška? Nebūtinai. Tiesiog reikia būti kuo sąžiningesniam sau ir pagal galimybes, nesikarščiuojant ir nekaltinant, daryti spaudimą politikos lėmėjams. Gal tuomet mūsų ekonominės elgsenos šalutinis poveikis bent nebus toks žalingas.
Tik ką reiškia būti sąžiningam? Tai nesudėtinga įsivertinti. Sakykime, bičiulių draugijoje kas nors riebiai pagadina orą, tačiau niekas neprisipažįsta – kitaip sakant, kažkuris asmuo lieka nesąžiningas. Tačiau kvaila būtų reikalauti tokiu atveju atsakomybės! Juk nuo oro pagadinimo gėda būna ne tik pirstelėjusiam, bet ir užuodusiems.
Pagal tokią analogiją galima pasimatuoti mūsų elgesį ir klimato kaitos skalėje. Klimato kaita – tai tarytum visuotinis žmonių pirsčiojimas ir masinis savo virškinimo dujų uostymas. Tuomet visai prasminga sau užduoti klausimą, ar verta kartu su visais ir toliau tai daryti.
Prieš tai derėtų įsivertinti savo individualų pagadinto oro debesies indeksą. Atlikime šitą rodiklį nustatantį testą (už kiekvieną atsakymą „taip“ gauni vieną bezdoiną).
- Ar įprastai į mokslus arba darbą keliauji automobiliu?
- Ar skraidai lėktuvu bent kartą per metus? Ypač per trumpų atostogų keliones?
- Ar dažnai valgai jautieną?
- Ar kartais užsisakai prekių užsienio interneto parduotuvėse?
- Ar perki drabužius greitosios mados parduotuvėse?
- Ar keiti savo telefonus į kuo naujesnio modelio?
- Ar pirmasis tavo žingsnis dėl interjero sprendimų veda į „Ikea“ (arba „Senukus“)?
- Ar perki vandenį plastikiniame butelyje?
- Ar labai mėgsti šokoladą?
- Niekada nesi pasodinęs medžio?
Jeigu gavai 5–10 bezdoinų, sveikinu, esi toks pat kaip dauguma. Jeigu surinkai 2–4 bezdoinus, ateitis jau yra šviesesnė. Jeigu 0–1 bezdoiną – tu turbūt dar prieš Gretai prasižiojant žinai, ką ji nori pasakyti (ir gal net daugiau).
Keisti savo ekonominį elgesį ir taip tyliai gelbėti planetą beveik nieko nekainuoja, nes apsiriboti tiesiog yra žymiai pigiau ir ekologiškiau, negu vartoti. Jeigu žvėriškai norisi mėsos, kepiesi suvožtinį su vištiena. Jeigu neturi kuo apsirengti, eini į „Humaną“ (ir tuomet, beje, atrodai net šauniau nei „Zaros“ ar „Mango“ asortimento klonai). Nori pakeliauti toli toli? Prisileidi vonią vandens ir mėgaujiesi įtraukiančiu romanu. Ilgai praustis po dušu ar mirkti vonioje nėra taip neekologiška, kaip daug kas mano, – kur kas didesnį poveikį aplinkai, pavyzdžiui, turi suvalgyta 100 g šokolado plytelė, kuriai pagaminti sunaudojamas toks vandens kiekis, kuriuo būtų galima pripildyti net dešimt vonių.
Gretos žinia iš tikrųjų nekviečia daryti stebuklų. Tai, ką jį teigia, įgyvendinti yra kaip niekada paprasta.
Nors šiame numeryje apie klimato kaitos problemą, galima sakyti, beveik nekalbame, nesunku pažadėti, kad ateityje prie jos grįšime. Kitaip ir neįmanoma, nes ekologija, klimato kaita vis dažniau tampa pagrindine kūrinių ašimi. Šį kartą siūlome susipažinti su Pirmosios knygos konkurso laimėtojais Luku Miknevičiumi ir Vladu Rožėnu, vaikus aktoriais įdarbinusiu režisieriumi Gediminu Rimeika, kino plakatų kūrėju iš Lenkijos Maksu Bereskiu ir kitais. Jūsų dėmesio laukia naujų muzikos albumų ir parodų apžvalgos, spektaklių ir knygų recenzijos. Gero skaitymo ir iki susitikimo lapkritį!
